Bene išsamiausiai ataskaitoje nagrinėjami Rusijos „žvalgybiniai interesai ir objektai“ Lietuvoje. Šiuos interesus VSD apibendrina papunkčiui:

Rusijos žvalgybos tarnybas domina:

Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės;

Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika;

ekonomika ir energetika: ūkio raida ir perspektyva, strateginiai energetikos projektai, jų politinis palaikymas/ nepalaikymas ir galimybės diskredituoti;

Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai;

krašto apsaugos sistema: karinai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais;

telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją;

Šnipinėjo veiksmus su Ukraina?

VSD skelbia, jog pernai Rusija itin aktyviai veikė Lietuvos užsienio politikos atžvilgiu. Esą Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai, vyko tiesioginis šnipinėjimas dėl mėginimų pasukti Ukrainą į tolesnę nuo Kremliaus orbitą.

„2013 m. Rusijos žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą išliko aktyvi. Ją lėmė ne tik ilgalaikiai Rusijos politiniai ir ekonominiai tikslai, bet ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, ypač siekiai skatinti eurointegraciją Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse“, - rašo VSD.

Anot saugumiečių, Rusijos žvalgai kėsinosi į įslaptintą informaciją visose svarbiausiose valstybės veiklos srityse.

„Rusijos žvalgybos tarnybos siekė gauti įslaptintą ir kitą Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos politinėse partijose vykstančius procesus ir jų strategijas per artėjančius Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, strateginių energetikos projektų įgyvendinimą, Lietuvos karinius pajėgumus ir Lietuvos tarptautinį karinį bendradarbiavimą. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat vykdė aktyviąsias priemones, siekdamos paveikti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką“, - teigiama ataskaitoje.

VSD taip pat įvardija, kad Rusijos agentai paprastai prisidengia diplomatiniu statusu.

„Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai prisidengdami diplomatų statusu dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje. Jų veiklą koordinuoja Rusijos ambasadoje įsikūrusios SVR ir GRU rezidentūros. Federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviausiai prieš Lietuvos piliečius veikia Rusijos teritorijoje ir iš Rusijos teritorijos“, - teigiama ataskaitoje.

Paskelbė „taikinio“ nuotrauką

Anot VSD, Rusijos agentai Lietuvoje ieško „taikinių“, t. y. žmonių, kuriuos gali panaudoti informacijos rinkimui ar kitai žvalgybinei veiklai. Vieną „taikinį“ VSD parodė – ataskaitoje paskelbta nuotrauka, kurioje esą užfiksuotas „Rusijos žvalgybos tarnybos atstovo susitikimas su Lietuvos politologu“.
Rusijos žvalgybos tarnybos atstovo susitikimas su Lietuvos politologu

Politologo pavardės VSD neatskleidžia. Tačiau saugumiečia pateikia sąrašą kategorijų, kurioms priklausantys asmenys gali tapti „taikiniais“.

Pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje: 

Lietuvos valstybinių institucijų tarnautojai, kurių darbas susijęs su užsienio, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos sritimis; 

politikai, savivaldybių vadovai ir administracijų darbuotojai; 

krašto apsaugos sistemos kariškiai ir tarnautojai; 

žvalgybos ir teisėsaugos institucijų darbuotojai; 

verslininkai, palaikantys ryšius su politikais ar aukštas pareigas užimančiais valstybės tarnautojais ar pareigūnais; 

žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai; 

ekonomikos, politikos ir kitų žvalgybą dominančių sričių ekspertai; 

perspektyvūs studentai, jaunieji politikai, mokslininkai, valstybės tarnautojai.

Ką siūlo „taikiniui“

VSD taip pat skelbia, kaip verbuojami „taikiniai“.

„Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pasirinkdamos konkrečius taikinius vertina ne tik jų žvalgybines galimybes, bet ir motyvus bendradarbiauti. Ieškoma asmenų, kurie gali būti pažeidžiami dėl jų asmeninių savybių ar interesų. Motyvais bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali būti: finansiniai interesai (skolos, noras gyventi prabangiai, pelningi verslo sandoriai Rusijoje ir pan.); nusivylimas karjera; kompromituojanti informacija (teisės pažeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai, seksualinė orientacija, priklausomybės, problemos šeimoje); simpatijos Rusijai dėl įsitikinimų ar tautybės. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat manipuliuoja tokiais valstybės tarnautojais, kurie bendraudami su Rusijos diplomatais ar kitais oficialiais asmenimis tikisi įgyvendinti savo asmeninius karjeros ar politinius tikslus“, - rašoma ataskaitoje.

Tuo tarpu informaciją apie galimus „taikinius“ Rusijos tarnybos esą renka visais įmanomais būdais – nuo susitikimų renginiuose iki telefoninių pokalbių pasiklausymo, kibernetinių įsilaužimų ir kt.

Anot VSD, „taikiniai“ į žvalgybos darbą įtraukiami palaipsniui, o šis procesas – nuo pirmo kontakto iki kolaboravimo – gali užtrukti ir keletą metų.

„Asmens palankumo jie siekia demonstruodami išskirtinį dėmesį, vaišindami, dovanodami dovanas, siūlydami įvairias paslaugas (pavyzdžiui, greičiau išduoti vizą). Bandoma pasiekti, kad asmuo jaustųsi skolingas ir vėliau, „draugui“ paprašius nedidelės paslaugos, negalėtų atsisakyti. Iš pradžių gali būti prašoma pateikti kokius nors nereikšmingus ir neslaptus duomenis (pavyzdžiui, pakomentuoti situaciją Lietuvos politikoje ar ekonomikoje), už kuriuos atsilyginama pinigais, dovanomis ar apmokant įvairias pramogas. Vėliau, kai taikinys įtraukiamas į informacijos rinkimą, jo prašoma gauti įslaptintą ar kitą Lietuvos saugumo interesams svarbią informaciją“, - teigiama dokumente.

Atskleidė pavardes

VSD paviešino ir konkrečias pavardes. Pirmasis įvardintas asmuo – Rusijos ambasados darbuotojas Valerijus Katula. Jis esą mėgino šnipinėti, kaip Lietuva dirba Ukrainos eurointegracijos kryptimi.

Valerijus Katula
„Agresyvią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė GRU rezidentūros darbuotojas Valerijus Katula. Oficialiai jis užima antrojo sekretoriaus poziciją Rusijos ambasadoje. V. Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus. GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai“, - V. Katulos veiklą nusako VSD.

Anot saugumiečių, rusų diplomatas už informaciją žadėjo pinigus, tačiau VSD atliko „prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolimesnei jo žvalgybinei veiklai“.

Genadijus Kretininas
Dar viena pavardė – Genadijus Kretininas. Anot VSD, jis susijęs su žvalgyba, vykdoma iš Rusijos teritorijos.

„2013 m. veiklą Lietuvoje siekė plėsti Rusijos strateginių tyrimų institutas (RISI). Tai 1992 m. Rusijos prezidento įkurtas mokslinių tyrimų centras, kuris artimai bendradarbiauja su SVR. RISI regioniniam padaliniui Kaliningrado srityje „Baltijos regioniniam informaciniam-analitiniam centrui“ vadovauja SVR pulkininkas Genadijus Kretininas. RISI siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslo institucijomis, politinių tyrimų centrais ir žiniasklaida. RISI ekspertai suinteresuoti dalyvauti bendrose diskusijose su Lietuvos akademinės bendruomenės nariais bei publikuoti savo straipsnius Lietuvos interneto portaluose“, - rašoma ataskaitoje.

Anot VSD, G. Kretinino vadovaujamas institutas „sudaro sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti viešą ir neviešą neįslaptintą informaciją apie procesus ir įvykius Lietuvoje, kaupti duomenis apie Lietuvos politikus, diplomatus, politikos ir ekonomikos ekspertus bei nustatyti potencialius taikinius verbavimui, skleisti Lietuvos interesų neatitinkantį informacinį turinį ir veikti Lietuvos viešąją ir ekspertinę nuomonę“.

Per verslininkus – į partijas

Anot VSD, Rusijos tarnybos „taikinius“ verbuoja ne tik pataikavimais ar pinigais. Gali būti ir kur kas mažiau „taikiniui“ malonių procedūrų, su kuriomis Lietuvos diplomatai, verslininkai, pareigūnai ar žurnalistai gali susidurti jau Rusijos teritorijoje.

„Savo šalyje FSB dažnai taiko grubius verbavimo metodus. Asmenys gali būti verčiami bendradarbiauti juos šantažuojant dėl padarytų teisės pažeidimų ar amoralių veiksmų (kontrabandos gabenimo, incidentų su vietos policija, avarijų, sukeltų esant neblaiviam ir panašiai). Kartais FSB mėgina sąmoningai išprovokuoti tokius Lietuvos piliečių veiksmus ar poelgius“, - teigiama VSD ataskaitoje.

Anot saugumiečių, ypatingo dėmesio sulaukia Rusijoje dirbantys Lietuvos verslininkai.

„FSB domina Lietuvos verslininkų ryšiai politinėse partijose, valstybinėse institucijose, teisėsaugos tarnybose bei politinė ir ekonominė informacija. Jei verslininkai nesutinka teikti informaciją, FSB kaip spaudimo priemonę gali naudoti įvairius administracinius svertus. Pavyzdžiui, bandoma inkriminuoti finansinius pažeidimus, sukuriamos kitokios teisinės ir administracinės kliūtys plėtoti verslą“, - rašoma dokumente.

Paskelbė, kaip atrodo elektroninio šnipinėjimo centras

VSD ataskaitoje – ir dar viena nuotrauka. Šįsyk iš Kaliningrado: čia, anot saugumiečių, užfiksuotas „FSB elektroninės žvalgybos centras“. Pasitelkus tokius centrus esą įsisikverbiama į kitų valstybių, šiuo atveju – Lietuvos, ryšių tinklus.

„Rusijos Kaliningrado srityje yra dislokuoti FSB ir GRU radioelektroninės žvalgybos centrai, kurie padeda Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti informaciją iš telekomunikacinių tinklų apie Lietuvos piliečius, valstybės tarnautojus, kitus Rusiją dominančius asmenis. Surinkta informacija naudojama tiek žvalgybos operacijoms vykdyti, tiek kompromituoti pasirinktus asmenis, nutekinant surinktus susirašinėjimo ar pokalbių įrašus“, - teigiama dokumente.

Rusija, anot VSD, taip pat aktyviai vykdo kibernetinį šnipinėjimą. O jis gali būti ne mažiau (o gal ir labiau) pavojingas nei telefoninių pokalbių pasiklausymas.

„Informacija socialiniuose tinkluose, finansinės operacijos, duomenų bankai ir registrai informacinėse sistemose šiandien pasako daugiau, nei atskleidžia telefoninių pokalbių pasiklausymas ar elektroninio susirašinėjimo perėmimas“, - rašo VSD.
FSB elektroninės žvalgybos centras Kaliningrado srityje

Kaip galite tapti kibernetinio šnipinėjimo objektu? Būdų daug.

„Organizuodamos kibernetinio šnipinėjimo operacijas Rusijos tarnybos naudoja specialias šnipinėjimo programas. Jos gali būti integruotos į elektroninių laiškų įvairaus formato priedus, kurie siunčiami pasirinktiems adresatams. Pavyzdžiui, šnipinėjimo programos įdiegiamos į PDF formato priedus prie elektroninių laiškų. Taip pat naudojami virusai, kurie į kompiuterį patenka per išorines duomenų laikmenas (USB atmintines, kompaktinius diskus). Pažymėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai kontaktams dovanoja ar kitaip siūlo naudotis užkrėstomis duomenų laikmenomis. Jei USB ar kitos laikmenos prijungiamos prie kompiuterio, kartu perkeliamas ir šnipinėjimo virusas“, - teigiama dokumente.

Rusų žvalgai gali „kontroliuoti“ dominančių asmenų pokalbius

VSD taip pat konstatuoja, kad Rusija dėsningai vykdo informacines atakas prieš Lietuvą. Tarp šių atakų – ir dviem ambasadoriams kėdes kainavęs pokalbių pasiklausymo skandalas. VSD užsimena, kad pasiklausymas vyksta kolosaliu mastu.

„2013 m. liepos mėnesį internete paviešinti Lietuvos diplomatų pokalbiai buvo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų operacija, kuria buvo siekta diskredituoti Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Rytų partnerystės programą, sukelti įtampą Lietuvos vidaus politikoje. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi technines galimybes kontroliuoti jas dominančių Lietuvos institucijų ir asmenų pokalbius telefonu.

Pažymėtina tai, kad dalis Lietuvos telekomunikacinių paslaugų vartotojų tarptautinių pokalbių į Vakarų ar kitas užsienio valstybes yra perduodami per Rusijos telekomunikacijų operatorių tinklus. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos turi visas galimybes kontroliuoti iš Lietuvos išeinančius ir į Lietuvą įeinančius tarptautinius pokalbius, kurie yra perduodami Rusijos telekomunikacijų tinklais “, - rašoma ataskaitoje.

Tarp informacinių atakų VSD mini ir veiksmus lietuviško pieno ir jo produkcijos blokados kontekste. Esą buvo siekiama paveikti įtakos asmenis ir plėsti Kremliui reikalingą požiūrį.

„Rusijos žvalgybos tarnybos tikslingai siekė formuoti Lietuvos politikų, politikos ekspertų, verslininkų nuomonę, kad Lietuva tiek pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai, tiek palaikydama dvišalius politinius ir ekonominius santykius su Rusija, turėtų labiau atsižvelgti į Rusijos interesus“, - teigia VSD.

Dar vienas pažįstamas veidas ir „lenkų kraštutiniai nacionalistai“

VSD ataskaitoje puikuojasi ir dar vieno asmens nuotrauka. Tai nacionalistas Mindaugas Gervaldas (ankstesnė pavardė – Murza), pastaruoju metu vis šmėžaujantis referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams šalininkų gretose.

M. Gervaldas iliustruoja ataskaitos skyrių pavadinimu „Ekstremizmas ir terorizmas“.

Tiesa, saugumiečiams „dešinieji ekstremistai“ neatrodo itin grėsmingi, dar menkesnį pavojų VSD mato kairiųjų radikalų gretose. Kur kas aštriau ataskaitoje pasisakoma apie „lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimą“.

„Per pastaruosius porą metų Pietryčių Lietuvoje galutinai susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas. VSD vertinimu, pirmine šio judėjimo atsiradimo priežastimi buvo gana stipri Lietuvos lenkų bendruomenės socialinė ir kultūrinė izoliacija, tačiau esminį impulsą judėjimui suteikė pastaraisiais metais suaktyvėjusi Lenkijos dešiniųjų organizacijų veikla ir kontaktai Vilniaus krašte. VSD vertinimu, minėtas darinys nekelia grėsmės Lietuvos teritoriniam vientisumui, tačiau jo veikla ir atskiri incidentai gali stiprinti etninę įtampą Pietryčių Lietuvoje, skatinti neigiamas šalies visuomenės nuostatas Lietuvos lenkų bendruomenės atžvilgiu“, - teigiama dokumente.

Atskiras įspėjimas dėl Rusijos apetitų

Žinoma, VSD paminėjo ir Rusijos veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainos naująją valdžią.

„Rusija visą laiką vertė Ukrainą atsisakyti eurointegracinio kurso, kadangi be Ukrainos Rusijos integraciniai projektai nebūtų pilnaverčiai. Ukrainos atžvilgiu Rusija naudojo „rimbo ir meduolio taktiką”: ekonominės sankcijos prieš Vilniaus susitikimą ir milijardinės finansinės paramos pažadas Ukrainai, kaip paskatinimas už nepasirašytas sutartis su Europos Sąjunga. Ukrainoje kilus provakarietiškų protestų bangai ir pasikeitus šalies valdžiai, Rusija nesusitaikė su jai ne itin palankiais pokyčiais. VSD neatmeta tikimybės, jog Rusija aktyviai siekia destabilizuoti Ukrainą, kursto separatistines nuotaikas Krymo pusiasalyje bei kitose Rytų Ukrainos srityse“, - pabrėžia VSD.

Be to, naujų smūgių esą gali tikėtis ne tik Ukraina, bet ir Gruzija bei Moldova.

„Tikėtina, kad Vilniuje Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga parafavusios Moldova ir Gruzija taip pat patirs intensyvų Rusijos spaudimą nepasirašyti ir neratifikuoti šių sutarčių. Rusija yra suinteresuota išlaikyti šias valstybes savo įtakos lauke ir įtraukti į kuriamos Eurazijos sąjungos procesus“, - teigiama ataskaitoje.

Saugumiečiai pažymi, kad Kremlius Lietuvą tebelaiko dalimi savo smėliadėžės.

„VSD vertinimu, Rusija posovietinėje erdvėje esančias valstybes tebelaiko„,išskirtinių interesų” zona. Šalies valdantysis elitas nesusitaiko su mintimi, jog Lietuva savarankiškai renkasi tolesnio vystymosi ir politikos kelią. Imperinės ambicijos, siekis parodyti save kaip „pasaulinio lygio galią“ verčia Rusiją kurti integracinius, aplink Maskvos politinę ašį besisukančius projektus, iš jėgos pozicijų vykdyti užsienio politiką kaimyninėse šalyse, pretenduoti formuoti jų vidaus politiką.

Lietuvos parama Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos eurointegraciniams siekiams, Rusijos užsienio politikos kritika 2013 m. iššaukė Rusijos vadovybės sprendimą riboti Lietuvos verslą Rusijoje. Kaltę dėl neformalių sankcijų įvedimo Rusija visada stengiasi suversti nukentėjusiai valstybei – taip stengiamasi diskredituoti už užsienio politiką atsakingus valstybės vadovus ir pareigūnus.“, - rašoma ataskaitoje.

Anot VSD, „Rusija 2014 m. ir toliau palaikys įtampos židinius regione (Krymas, Padniestrė, okupuotos Gruzijos teritorijos), darys spaudimą kaimyninėms šalims, sieks mažinti Europos Sąjungos ir NATO įtaką šalims, kurias laiko savo interesų zona“.

„Šios tendencijos, nedemokratiškas valdžios pobūdis Rusijoje bei agresyvi užsienio politika vertintini kaip potencialios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“, - teigiama dokumente.

Rusiją domins rinkimai

VSD nemato prielaidų, jog prieš Lietuvą nukreipta saugumo ir žvalgybos tarnybų veikla bus mažiau aktyvi. Skelbiama, kad Didžiausią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui kelia ir kels Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos tarnybos.

„Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos tendencijos leidžia teigti, kad artimiausiu laikotarpiu Rusija tęs aktyvią prieš Lietuvos nacionalinius interesus nukreiptą žvalgybinę veiklą. Prioritetą Rusijos žvalgybos tarnybos skirs informacijai apie artėjančius Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus bei Lietuvos energetikos politiką rinkti“, - prognozuoja VSD.

Kaip rašoma ataskaitoje, Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviosiomis priemonėmis ir toliau mėgins veikti Lietuvos vidaus politinius procesus. Taip pat bus skleidžiama Lietuvą ir jos institucijas diskredituojanti informacija viešoje erdvėje, kaip atsakas į aktyvią Lietuvos politiką Rytų partnerystės šalyse. Be tradicinio agentūrinio metodo, Rusijos tarnybos vykdys žvalgybos operacijas techninėmis priemonėmis ir kibernetinėje erdvėje.

Buriama grupė socialiniams neramumas kelti?

Viename ataskaitos skyriuje VSD aprašo Rusijos tėvynainių politiką. Kaip rašoma ataskaitoje, Rusija ir toliau itin aktyviai siekia stiprinti ir plėsti savo kultūrinę ir informacinę įtaką „posovietinėje erdvėje“. Šiam tikslui pasiekti Maskva įgyvendina tėvynainių politiką. Atkreiptinas dėmesys, jog Rusijai tėvynainio sąvoka reiškia ne etninę priklausomybę rusų tautai, bet politinį palankumą Rusijos interesams, todėl tėvynainių politikos įgyvendinimui pasitelkiami ne tik rusų tautybės asmenys.

VSD teigimu, 2013 m. Rusija nuosekliai finansavo ir koordinavo jos interesams palankių asmenų veiklą Lietuvoje. Daugiausiai pinigų tokios veiklos finansavimui skyrė prie „Rossotrudničestvo“ įsteigtas Užsienyje gyvenančių Rusijos tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas (toliau – Rusijos fondas), kuris tampa svarbiausiu tėvynainių pagrindu formuojamų įtakos grupių finansiniu rėmėju užsienyje.

Vieni aktyviausių Rusijos tėvynainių Lietuvoje – etniniu pagrindu formuojamų partijų atstovai, marginalūs politiniai judėjimai, kai kurie Maskvos remiamų visuomeninių, veteranų, švietimo ir kitų organizacijų atstovai, leidimą gyventi Lietuvoje turintys Rusijos piliečiai, negausūs antivakarietiškų, antiglobalistinių pažiūrų ir subkultūrų šalininkai. VSD atkreipia dėmesį, jog ženklia dalimi tėvynainių veiklą koordinuoja ir remia Rusijos ambasada Vilniuje.

VSD perspėja, kad artimiausiu laikotarpiu Rusijos fondo finansuojami asmenys ir organizacijos ketina aktyviai „kovoti“ prieš tariamus tautinių bendruomenių teisių „pažeidimus“ Baltijos valstybėse ir apie juos reguliariai teikti ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, diskredituoti ir menkinti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, kurti teigiamą Rusijos ir joje vykstančių procesų įvaizdį. „Tokiais veiksmais Rusija siekia kurstyti etninę priešpriešą Baltijos valstybėse ir kompromituoti jas tarptautinėje bendruomenėje“, - skelbia VSD.

Pasak ataskaitos, savo interesams Baltijos valstybėse įgyvendinti Rusija siekia išnaudoti ir Vilniaus krašto problematiką. Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus. Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą „aktualių“ problemų viešinimą. Rusijos diplomatinės ir konsulinės atstovybės Lietuvoje yra aktyviai įsitraukusios į minkštosios galios sklaidą ir gana agresyviai siekia dalyvauti Lietuvos vidaus politikos procesuose.

VSD perspėja, kad per palankių asmenų grupę gali būti siekiama sukelti socialinius neramumus ir sukurti pretekstą kištis į Lietuvos vidaus politiką.

„VSD atkreipia dėmesį, kad per tėvynainių politiką, Rusijai palankių asmenų vienijimą ir būrimą į grupes Rusija Lietuvoje formuoja sau palankių asmenų grupę, kuria gali būti naudojamasi siekiant sukelti socialinius neramumus, sukurti pretekstą kištis į Lietuvos vidaus politiką. Precedentas Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje suponuoja, kad tėvynainių ir Rusijos piliečių klausimu gali būti prisidengiama vykdant agresyvius veiksmus ar net karinę invaziją“, - perspėja VSD.

Įrodinėja, kad Lietuva propaguoja fašizmą ir skriaudžia rusakalbius

Itin daug dėmesio ataskaitoje skiriama Rusijos informacinei ir ideologinei politikai. Anot ataskaitos,
2013 m. Lietuva susidūrė su itin aktyvia Rusijos informacine kampanija.

Pagrindiniais Rusijos vykdytos informacinės politikos Lietuvos atžvilgiu tikslais VSD įvardija šiuos: skleisti dezinformaciją apie Lietuvos vykdomą užsienio politiką, ypač Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, diskredituoti Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO, kurti Lietuvos kaip nebrandžios demokratijos šalies įvaizdį, kvestionuoti Lietuvos energetikos politiką. Tuo tikslu Rusija nuosekliai eskaluoja tariamas tautinių mažumų problemas ir propaguoja Kremliui palankią naujausių laikų istorijos versiją.

Informacinė politika Lietuvos atžvilgiu yra nukreipta tiek į vidaus (Rusijos) auditoriją, tiek į Lietuvos gyventojus. Rusijos piliečiams bandoma suformuoti Lietuvos kaip fašizmą propaguojančios, rusakalbius skriaudžiančius ir priešiškos Rusijai valstybės įvaizdį. Tokios politikos pavyzdžiu yra ir kasmet viešinamos Rusijos gyventojų apklausos, kuriose Lietuva yra įvardinama kaip viena priešiškiausių šalių. VSD vertinimu, taip nuosekliai kuriamas emocinis, informacinis fonas Rusijos gyventojams, kad Maskva yra „priversta“ palaikyti griežtą politinį toną ir priemones prieš Lietuvą, ginti čia gyvenančias tautines mažumas ir kitas „skriaudžiamas“ grupes.

Lietuvoje vykdoma Rusijos informacinė ideologinė politika yra daugiausia nukreipta į rusakalbius ir kitų tautinių bendruomenių Lietuvos piliečius, siekiant skatinti jų nepasitikėjimą Lietuvos valstybe.

VSD atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus auga Maskvos dėmesys ir lietuviškai kalbančiai auditorijai, jaunimui. Ataskaitoje rašoma, kad prieš Lietuvą nukreiptą Rusijos informacinę bei ideologinę politiką vykdo Rusijos Prezidento administracija, vyriausybė, valstybinės arba jos remiamos informacinės agentūros bei žiniasklaidos priemonės, akademiniai centrai, „nevyriausybinės“ organizacijos, saugumo ir žvalgybos tarnybos, atskiri žurnalistai, politologai, istorikai, viešųjų ryšių specialistai.

Svarbiausia institucija, taikančia Rusijos minkštosios galios priemones, išlieka „Rossotrudničestvo“. 2013 m. itin suaktyvėjo Rusijos informacinės politikos vykdymas Lietuvos rusakalbio jaunimo atžvilgiu. Rusija siekia kuo aktyviau įtraukti Lietuvos rusakalbį jaunimą į Rusijos vykdomą politiką ir jai palankios ideologijos prasminį lauką. Jauni Lietuvos Respublikos piliečiai kviečiami į vasaros stovyklas, jaunųjų žurnalistų mokyklą, įvairius „kultūrinius“ renginius.

Aktyviausiems asmenims suteikiama galimybė studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose, tobulintis įvairiose stažuotėse. VSD vertinimu, taip formuojama Rusijai palankių jaunų žmonių grupė, ateityje padėsianti Maskvai įgyvendinti informacinės ir ideologinės politikos gaires Lietuvoje.

2013 m. Rusija konsolidavo valstybinę žiniasklaidą – 2014 m. pradės veikti stambi valstybinės žiniasklaidos įmonė „Rossija segodnia”, kurios pagrindinė funkcija – informacinėmis-propagandinėmis priemonėmis remti Rusijos užsienio ir vidaus politiką, dirbtinai gerinti Rusijos įvaizdį užsienio valstybėse. Valstybinės žiniasklaidos finansavimas 2014 metams padidėjo, nežiūrint Rusijos ekonomikos stagnacijos ir valstybės biudžeto lėšų taupymo.

Politiką vykdo per „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“

VSD įvardijo konkrečias žiniasklaidos priemones, kuriomis Rusija vykdo savo informacinę politiką. Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius buvo rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.

Jose pateikiamos informacijos turinys Lietuvos užsienio politikos, istorijos, energetikos, tautinių mažumų klausimais atitiko Rusijos viešojoje erdvėje formuotas nuostatas Lietuvos atžvilgiu. Itin aktyviai buvo palaikoma Rusijos vykdoma informacinė kampanija, nukreipta prieš Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai bei Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių viršūnių susitikimą Vilniuje.

Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos priemonės yra tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų. VSD vertinimu, Lietuvos rusakalbiai savaitraščiai yra finansiškai priklausomi nuo Rusijos valstybės institucijų bei fondų.

Galina Sapožnikova
Rusijos politines ir ideologines nuostatas Lietuvos visuomenei skleidžia ir tarptautinis žiniasklaidos klubas „Format A-3“, vadovaujamas „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės Galinos Sapožnikovos. 2013 m. Lietuvoje buvo surengta vienuolika renginių, kuriuose dalyvavo Rusijos informacinę politiką palaikantys politologai, ekonomistai, rašytojai ir kultūros atstovai.

Bando diskredituoti Lietuvos istoriją

Kitas Rusijai būdingas ideologinės politikos instrumentas yra „istorijos politika“, kuri aktyviai vykdoma ir Lietuvos atžvilgiu. Jos tikslas – diskredituoti Lietuvos istoriją, neigti Lietuvos okupacijos faktą, menkinti nepriklausomybės atkūrimą ir tautos identiteto formavimui svarbias datas. Itin aktyviai Rusijos masinės informacijos priemonėse manipuliuojama Lietuvos istorijos faktais bei eskaluojamos tariamos nacizmo ir revanšizmo Baltijos šalyse grėsmės. Tiek informaciniuose portaluose, tiek spausdintuose leidiniuose VSD mato nuoseklias pastangas menkinti prieš sovietinę okupaciją kovojusių partizanų įvaizdį ir reabilituoti sovietinėse represinėse struktūrose dirbusius asmenis, kurie prisidėjo prie Lietuvos piliečių persekiojimo, trėmimo ir žudymo.

„Prieš Lietuvos nepriklausomybę ir savarankiškumą nusiteikę asmenys, dažniausiai Lietuvos Respublikos piliečiai, skleidė Rusijos istorijos politiką atitinkančias idėjas: formavo teigiamą žlugusios Sovietų Sąjungos įvaizdį, kaltino Lietuvą falsifikuojant istoriją ir remiant (neo)nacistines idėjas, kompromitavo Lietuvos tarptautinę iniciatyvą įvertinti sovietų padarytus nusikaltimus, dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose renginiuose bei skleidė Lietuvą kompromituojančias ir Rusijos interesams palankias idėjas“, - rašoma VSD ataskaitoje.

Rusijos regioninės galios sklaidai palankią istorijos koncepciją Lietuvoje propaguoja sovietinei praeičiai simpatizuojantys ir radikalias kairiąsias idėjas skleidžiantys asmenys, rusakalbė žiniasklaida, Rusijos finansuojamos karo veteranų organizacijos, su Algirdo Paleckio vadovaujamomis Socialistinio liaudies fronto partija ir asociacija ,,Lietuva be nacizmo“ susiję asmenys, dalis pseudomokslines idėjas skleidžiančių visuomenės veikėjų. Jų veiklą remia ir neretai koordinuoja Rusijos valdžios išlaikomi tyrimų centrai, kitos su valdžios institucijomis susijusios organizacijos.

VSD vertinimu, 2014 m. Lietuva susidurs su dar intensyvesnėmis informacinėmis bei propagandos atakomis. Prasimanyti kaltinimai ir dezinformacija gali skambėti ne tik iš Rusijai palankių viešosios nuomonės formuotojų bei įtakos grupių, bet ir iš aukštų šios šalies politikų, pareigūnų, diplomatų.

Baltarusijos KGB ir A. Lukašenka

Atskiras skyrius VSD ataskaitoje skiriamas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklai. Konstatuojama, kad pagrindiniai ilgalaikiai Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų uždaviniai yra užtikrinti prezidento Aleksandro Lukašenkos valdžios stabilumą šalies viduje ir ginti Baltarusijos politinius bei ekonominius interesus užsienyje.

Kaip rašoma ataskaitoje, prieš Lietuvą aktyviausiai dirba Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB). Ši tarnyba pagrindinį dėmesį skiria Baltarusijos opozicijos organizacijų veiklai ir ryšiams Lietuvoje.

„Kitas nuolatinis KGB taikinys yra Lietuvos baltarusių bendruomenė. Diplomatinę priedangą naudojantys KGB darbuotojai siekia išlaikyti bendruomenę Baltarusijos ambasados įtakoje ir kontroliuoti bei nukreipti jos veiklą Minskui reikiama linkme. KGB taip pat ieško Baltarusijos interesų rėmėjų tarp Lietuvos politikų, Baltarusijoje dirbančių Lietuvos verslininkų, Lietuvos rusakalbės žiniasklaidos atstovų“, - skelbia VSD.

Ataskaitoje rašoma, kad Baltarusijos Gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) renka informaciją apie Lietuvos karines pajėgas, jų parengtį ir karinės infrastruktūros objektus.