Anot S. Liutkevičiaus, minėtoje eisenoje, kurioje iš viso dalyvavo apie 200 žmonių, rasistinio pobūdžio šūkius skandavo keli asmenys.

„Skinus“ tramdys netradicinėmis priemonėmis

„Situacija, kuri vyko Gedimino prospekte Kovo 11 dieną, tai buvo apie dviejų šimtų normaliai nusiteikusių žmonių judėjimas iš vieno taško į kitą tašką, nešantis mūsų valstybines vėliavas ir tik keli asmenys, kurie šūkavo antirasinius šūkius – jie sugadino bendrą vaizdą, pakankamai gerą Kovo 11 - osios vaizdą“, - antradienį po susitikimo su Seimo opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija žurnalistams sakė S. Liutkevičius.

Pasak jo, žiniasklaidoje esą buvo parodyta tik ta eisenos vieta, kurioje minėti keli jaunuoliai skandavo rasistinius šūkius.

„Ne visa ta masė žmonių skandavo tuos šūkius, bet kokie trys keturi asmenys, kure buvo nufilmuoti būtent toje vietoje. Mes nekaltiname žiniasklaidos, kad ji nufilmavo toje vietoje turėdama savo informacijos šaltinius, bet, matomai, kad iš anksto buvo suplanuota ta akcija sušukti tokio pobūdžio šūkį. Policija pakankamai gerai užfiksavo visą eiseną, jie pasinaudos ir žiniasklaidos pateikta informacija. (...) Prieš kelias dienas dviems asmenims, kurie šūkavo tuos šūkius buvo pareikšti įtarimai, kiti asmenys taip pat žinomi“, - sakė S. Liutkevičius.

Anot VRM sekretoriaus, pastarąją savaitę vykusiuose teisėsaugos institucijų pasitarimuose kartu su VSD vadovais sutarta dėl reikmės imtis griežtesnių ir galimai „netradicinių“ priemonių tautinę nesantaiką kurstančiųjų atžvilgiu idant pavieniai išpuoliai neperaugtų į masinius reiškinius.

Viena tokių numatytų priemonių, neuniformuotų pareigūnų patruliavimas gatvėse ar kai kurių renginių metu.

VSD: neturime smogikų būrių

VSD atstovė Joana Bikulčienė susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime savo ruožtu teigė, jog rasistinių ar fašistinių organizacijų Lietuvoje nėra, kol kas veikia tik pavieniai asmenys, kurių išpuoliai prieš kitos tautybės ar rasės žmones būna neorganizuoti – spontaniški.

Esą jaunuoliai išgėrę alkoholio imasi chuliganiškų ar nusikalstamų veiksmų.

„Tie veikėjai neturi būdingų organizacijos požymių – pavyzdžiui, aiškaus lyderio, ar aiškių tikslų“, - aiškino saugumo atstovė.

Pasak jos, VSD neturi „smogikų būrių“, todėl negali numatyti ir užkirsti kelio įvairiems neorganizuotiems išpuoliams.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje dalyvavusi vilnietė Audrė Hadgu, ištekėjusi už afrikiečio, teigė, kad jų šeima nuolat patiria rasistinius užgauliojimus bei išpuolius.

A. Hadgu teigė, kad šių metų sausį jos vyrą sumušė grupė jaunuolių, policija esą nenorėjusi net išklausyti daugelį įvykį mačiusių liudininkų parodymų. Be to, policija tik po primygtinių nukentėjusiųjų reikalavimų sutiko šį nusikaltimą registruoti kaip rasistinį išpuolį.

Pasak vilnietės, rasizmo stiprėjimo apraiškų Lietuvoje statistika būtent nerodo dėl to, kad daugelis tokių „skustagalvių“ išpuolių prieš kitataučius ar kitos rasės žmones yra neregistruojami.

Politikai pasigenda ryžtingesnių teisėtvarkos veiksmų

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai savo ruožtu teigė pasigendantys ryžtingų teisėtvarkos institucijų veiksmų kovojant su tautinę nesantaiką kurstančiomis neformaliomis organizacijomis.

„(...) Pareigūnų argumentai mūsų neįtikino, kad dedamos visos pastangos siekiant užkirsti kelią tautinę ir rasinę nesantaiką kurstančiai veiklai. Susidarė įspūdis ir tai ypač stebina, kad nesiimama reikiamų prevencinių priemonių, siekiant užkirsti rasinės neapykantos augimo mastus. Esame atvira ir demokratiška Europos valstybė ir jau nuo darželio, mokyklos turi būti ugdoma europietiška tolerancija skirtingoms kultūroms ir tautoms“,- teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Pasak jo, Liberalų sąjūdis peržiūrės Administracinio ir Baudžiamojo kodekso straipsnius ir teiks pataisas, kad atsakomybė už organizuotą nesantaikos kurstymą būtų sugriežtinta.

Liberalų teigimu, įstatymų pataisos, sugriežtinančios atsakomybę už diskriminaciją ir kurstymą prieš tautas, rases ir kitas žmonių grupes, jau dvejus metus įstrigę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.