Šių organizacijų ir žiniasklaidos atstovai reguliariai skleidžia klaidingą informaciją apie dešiniojo ekstremizmo populiarėjimą visuomenėje, o valdžios pareigūnus kaltina tokios ideologijos palaikymu, ir tokie veiksmai yra prieš Baltijos valstybes nukreiptų informacinių bei ideologinių kampanijų dalis, rašoma ataskaitoje.
VSD taip pat tvirtina, kad Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir kontroversiška retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio.
Anot VSD, 2012 metais Lietuvos kraštutinių politinių ideologijų šalininkai, siekdami populiarinti savo idėjas, itin dažnai akcentavo sunkią valstybės ūkio padėtį - dėl to buvo kaltinama politinė santvarka, ekonomikos modelis ir vykdoma socialinė politika.
Ataskaitoje teigiama, kad kai kuriose kitose Europos valstybėse tokios propagandos kampanijos buvo sėkmingos ir padidino kraštutinių politinių ideologijų populiarumą, bet Lietuvoje taip neįvyko ir per 2012 metų Seimo rinkimus kraštutinių politinių ideologijų šalininkai nelaimėjo nė vieno mandato.
Be to, VSD atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais Europoje stiprėjo kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų ideologijų šalininkų priešprieša. Panašios tendencijos pernai buvo ir Lietuvoje, tačiau jos nepasireiškė smurto atvejų augimu. Politiškai motyvuoto smurto lygis, palyginti su kitomis Rytų Europos valstybėmis, išliko žemas, teigia VSD.
Vertindamas tarptautinio terorizmo grėsmę Saugumo departamentas sako, jog pernai ji išliko maža, netiesioginė, tačiau neatmeta "vienišo vilko" taktiką pasirinkusių asmenų keliamo pavojus, kai ekstremistinės ideologijos paveikti asmenys planuoja ir vykdo teroristinius išpuolius savarankiškai. Pasak ataskaitos, dažniausiai tokie asmenys yra nežinomi teisėsaugai, jie nepalaiko ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis, todėl užkirsti kelią jų veiklai yra itin sunku.