Delfi atsiųstame VRM darbuotojų laiške teigiama, kad jie nebegali taikstytis su viceministrės Sigitos Ščajevienės ir ministerijos vyresniosios patarėjos Jūros Ivonaitytės mobingu prieš ministerijos darbuotojus.

Šis laiškas anoniminis – ministerijos darbuotojai teigia jo nepasirašę, nes jei vadovybei pavardės taptų žinomos, laiško autoriai esą būtų persekiojami ir galiausiai atleisti iš darbo.

„VRM jau daugiau nei metus vyksta susidorojimas ir psichologinis smurtas prieš darbuotojus, dirbančius ilgiau nei 10 metų įstaigoje“, – rašo jie.

Anot skundo, vos pradėjusi dirbti viceministrė S. Ščajevienė ir ministerijos patarėja J. Ivonaitytė neva ne kartą pareiškė, kad ministerijos darbuotojai yra labai žemos kompetencijos, negeba parengti pasiūlymų valstybės tarnybos reformai.

„Jos taikė psichologinį smurtą, nuolat kritikavo, žemino pavaldžius tarnautojus ir siekė, kad šie tiesiog išeitų iš darbo, nes turėjo tikslų įdarbinti „tinkamus kandidatus“ į kuruojamos srities padalinius“, – teigia darbuotojai.

Esą visa tai buvo nukreipta į du ministerijos padalinius, kurie buvo sėkmingai „išvalyti“ per nepilnus metus: iš pareigų pasitraukė dviejų S. Ščajevienės kuruojamų grupių – Viešojo administravimo ir vietos politikos bei Valstybės tarnybos politikos – vadovės.

Vadovauti abiem grupėms, anot skundo, pradėjo iš Valstybės kontrolės atėjusios tarnautojos, viena iš jų – jau minėta J. Ivonaitytė, šias pareigas einanti laikinai.

Laiške teigiama, kad Valstybės tarnybos politikos grupė buvo performuota, ten liko tik vienas senbuvis, visi kiti paskirti neseniai. Kitoje grupėje esą pasikeitė pusė darbuotojų.

„Labai gaila, kad viceministrės S. Ščajevienės viešai deklaruojamos vertybės: lankstumas, modernumas, kurios, įvykdžius reformą, padidintų valstybės tarnybos patrauklumą, realiame gyvenime nėra taikomos. Priešingai – yra persekiojami ir žeminami ne tik ministerijos tarnautojai, bet, kiek mums žinoma, ir jos kuruojamų įstaigų darbuotojai: inicijuojami tarnybiniai patikrinimai bei rašomi skundai“, – teigiama laiške.

VRM darbuotojai teigia jaučiantys, kad ministerijoje tegali dirbti tik viceministrei ir patarėjai lojalūs darbuotojai, visu šimtu procentų palaikantys jų nuomonę.

Anot VRM darbuotojų, per daugiau nei metus neatlaikę psichologinio smurto ir patyčių ministeriją paliko daugiau nei 20 darbuotojų.

Jų teigimu, prieš išeidami iš darbo jie apie situaciją yra informavę ir ministerijos kanclerę Jovitą Petkuvienę, kuri, anot jų, arba neturi galių, arba noro pabandyti suvaldyti sudėtingą darbuotojų kaitos situaciją, taip pat anonimiškai rašė ministrei Agnei Bilotaitei, tačiau situacija nepasikeitė.

„Rotacija gana paplitusi“

Atsakydamas į Delfi klausimus VRM Strateginės komunikacijos skyrius nurodė, kad iš viso ministerijoje dirba 203 darbuotojai, o per pastaruosius pusantrų metų išėjo 32 darbuotojai: 5 iš jų į pensiją, dalis tarnybinio kaitumo būdu perėjo į kitus VRM padalinius ar kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas, Vyriausybės kanceliariją, kitas ministerijas, viena darbuotoja prezidento dekretu buvo paskirta Vyriausiojo administracinio teismo teisėja.

„Taigi, rotacija viešajame sektoriuje yra ganėtinai paplitusi ir su darbuotojų kaita susiduria dauguma viešojo sektoriaus įstaigų. Galimybe perkelti valstybės tarnautojus tarnybinio kaitumo būdu naudojasi daugelis įstaigų, tarp jų ir VRM“, – aiškina ministerijos atstovai.

Mokė atpažinti mobingą

Ministerijos atstovai aiškina, kad VRM vadovybė nėra gavusi oficialių darbuotojų skundų dėl nederamo ministerijos padalinių vadovų elgesio, tačiau, reaguojant į pateiktą informaciją, VRM Korupcijos ir vidaus tyrimų skyriui bus pavesta išsiaiškinti aplinkybes ir pateikti rekomendacijas.

Atsakyme pabrėžiama, kad viceministrė S. Ščajevienė yra reikli vadovė, tačiau visos politinės komandos bendravimas su ministerijos darbuotojais yra dalykiškas ir pagarbus – su visais darbuotojais vyksta reguliarūs grupiniai ir asmeniniai pokalbiai.

Darbo kultūrai ministerijoje esą skiriama daug dėmesio, o į galimas mobingo apraiškas žiūrima labai atsakingai ir darbuotojams pernai buvo surengti šio reiškinio atpažinimo mokymai.

„Taip pat aktyviai veikia iš ministerijos darbuotojų sudaryta darbo taryba. Tačiau pastebima, kad kartais vadovų reiklumas darbo kokybei bei rezultatui dar painiojamas su mobingu. Taip greičiausiai nutiko ir skundo autoriams“, – svarsto Strateginės komunikacijos skyrius.

Ne visiems patiko padidėjęs darbo tempas

Strateginės komunikacijos skyrius rašo, kad iš 6 veiklos sričių, už kurias atsakinga VRM, viešojo valdymo ir valstybės tarnybos sritys pastaraisiais dešimtmečiais ministerijoje buvo labiausiai apleistos ir netobulėjančios.

„Nors šiose grupėse dirba profesionalūs žmonės, jiems nebuvo keliami ambicingi tikslai, darbuotojai buvo orientuoti labiau į procesą negu į rezultato siekimą“, – teigiama atsakyme.

Anot jo, Valstybės kontrolė, EBPO, Europos Komisija yra atkreipusios dėmesį į tai, kad Lietuvai būtina tobulinti viešąjį valdymą, dėl ko ši Vyriausybė numatė įvykdyti viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką.

Vidaus reikalų ministerija

„Natūralu, kad, darbuotojams iškėlus ambicingus tikslus, atsirado naujų užduočių ir reikalavimų, padidėjo darbo krūviai. Ne visiems darbuotojams buvo priimtinas paspartėjęs darbo tempas ir pasikeitę kokybės reikalavimai bei greito rezultato siekis ir jie pakeitė darbovietę“, – teigia ministerijos atstovai.

Anot jų, viešojo valdymo pokyčių projektams įgyvendinti reikėjo įvairesnių kompetencijų darbuotojų, taip pat užpildyti tas sritis, kuriose dėl darbuotojų trūkumo funkcijos net nebuvo vykdomos, todėl per šį laikotarpį ministerijoje pradėjo dirbti 47 nauji darbuotojai.

Strateginės komunikacijos skyrius teigia, kad į VRM tarnybinio kaitumo būdu buvo pasitelkta ir specialistų iš Valstybės kontrolės, o Valstybės tarnybos politikos grupėje šiuo metu dirba 4 darbuotojai, visi jie turi 8–18 metų darbo patirtį valstybės tarnyboje.

Atsakyme pabrėžiama, kad J. Ivonaitytė grupei vadovauja laikinai, kol bus atrinktas nuolatinis grupės vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)