Siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kreiptųsi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrintų visų kandidatų (į Respublikos prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario ar nario-mero pareigas) duomenis.
O paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nedelsiant paviešintų tokią informaciją.
Tokį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.
„Įstatymo pataisų rengimą paskatino situacija, kuomet prieš 2016 m. Seimo rinkimus nebuvo patikrinti kandidatų į Seimo narius, o prieš 2019 savivaldybių tarybų rinkimus nebuvo patikrinti kandidatų į savivaldybių tarybų narius bei savivaldybių tarybų narius-merus sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktai. Atsirado poreikis tiesiogiai įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkciją inicijuoti kandidatų patikrinimą dėl bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis“, - sako įstatymo pataisas parengęs A. Anušauskas.
Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, kad asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų.
Šiuo metu nėra numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio slaptosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina kandidatų duomenis.