Nors paskutinio taško rinkėjai dar nepadėjo, tokius duomenis apie 2019-2023 m. kadencijos savivaldybių tarybų sudėtys skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Kandidatų į savivaldybių tarybas amžiaus vidurkis rinkimų dieną buvo 48 metai ir 1 mėnuo, tačiau preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose išrinkto kandidato (įskaitant pirmąjį kartą balsuojant išrinktus merus) amžiaus vidurkis yra 51 metai. Tuo tarpu 19 išrinktų šių metų kovo 3 d. kandidatų į merus amžiaus vidurkis yra 52 metai.
Tikėtina, kad 2019-2023 m. kadencijos savivaldybių tarybos bus jaunesnės, lyginant su šiuo metu dirbančiomis, kadangi VRK duomenimis, 2015-2019 m. kadencijos savivaldybių tarybų narių amžiaus vidurkis buvo 53 metai.
Tarp būsimųjų savivaldybių tarybų narių yra ir itin jaunų asmenų. 2018 metais pasikeitė teisinis reglamentavimas: buvo sumažintas kandidatų į savivaldybės tarybos narius amžiaus cenzas (nuo 20 iki 18 metų) ir pirmąjį kartą Lietuvos istorijoje dėl savivaldybės tarybos nario ir merų mandatų gali varžytis ir aštuoniolikamečiai. Rinkimuose į savivaldybių tarybas buvo išrinktas vienas kandidatas, kuris iki teisės akto pakeitimo net nebūtų turėję teisės kandidatuoti rinkimuose.
Jauniausias išrinktas kandidatas yra 18 metų ir 2 mėnesių amžiaus. Jis buvo iškeltas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Utenos rajone.
Tuo tarpu vyriausias išrinktas kandidatas yra 83 metų ir 6 mėnesių amžiaus. Jį iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ Kauno mieste.
Kovo 3 d. į savivaldybių tarybas buvo išrinktos 424 moterys ir 1 037 vyrai. Iš jų merais buvo išrinkta 16 vyrų ir 3 moterys. Jauniausias ir vyriausias išrinkti kandidatai taip pat yra moterys.
VRK teigimu, savivaldybių tarybų rinkimuose varžėsi apie 50 kitų tautybių atstovų: po keletą armėnų, vokiečių, latvių, totorių, žydų, graikų, prancūzų, uzbekų, po vieną anglą, azerbaidžanietį, čilietį, estą, etiopą, gruziną, ispaną, italą, kazachstanietį, kolumbietį, komį, Slovakijos, Talyšo ir Vietnamo tautybes nurodžiusį kandidatą. Dalis kandidatų savo anketose nurodė, kad turi ne Lietuvos Respublikos pilietybę.
VRK pastebi, kad savivaldybių tarybų rinkimuose aktyviąją ir pasyviąja rinkimų teise gali naudotis ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet nuolatiniai savivaldybės gyventojai (tarp jų ir asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės).
Vis dėlto nei vienas asmuo, kuris nurodė, kad turi kitos valstybės pilietybę, 2019 m. kovo 3 d. savivaldos rinkimuose nebuvo išrinktas.
Į savivaldybių tarybas buvo išrinkti ir 4 asmenys, kurie, VRK duomenimis, yra Lietuvos Respublikos kariai savanoriai.
Būsimieji kandidatai, pildydami kandidatų anketas, privalėjo nurodyti duomenis savo teistumą, o to nepadarę - pašalinti iš kandidatų sąrašų. VRK duomenimis, dėl savivaldybės tarybos nario mandato varžėsi 244 teisti kandidatai, o dėl tarybos nario-mero mandato - 23 teisti kandidatai.
Tarp išrinktų kandidatų yra 36 asmenys, kurie apie savo teistumą buvo nurodę kandidato anketose. Daugiausiai teistų kandidatų išrinko Širvintų rajono (3 teistus asmenis), Jonavos, Kupiškio, Radviliškio ir Vilkaviškio rajonų (po 2 teistus asmenis) savivaldybių rinkėjai.
Kovo 3 d. Lietuvos gyventojai sprendė, kokios bus 2019-2023 m. kadencijos 60 savivaldybių tarybų sudėtys. Paskutinis taškas dar nėra padėtas, nes 41 savivaldybių rinkėjai turės sugrįžti į rinkimų apylinkes šį savaitgalį vyksiančiame pakartotiniame balsavime.