Kovo 5 dieną, sekmadienį, vykusiuose merų ir savivaldos rinkimuose, kaip „Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė, D. Štraupaitė Visagine surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir išėjo į antrą turą.
2019 m. D. Štraupaitė į tarybą pateko su partija „Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Tais pačiais metais, Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Nuteistoji apskundė šį sprendimą, prašydama Apeliacinio teismo išteisinimo.
D. Štraupaitės skundas buvo patenkintas iš dalies. Apeliacinis teismas panaikino anksčiau D. Štraupaitei skirtą lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Taip padaryta, teismui perkvalifikavus politikės padarytą nusikalstamą veiką iš sunkaus prekybos poveikiu nusikaltimą į apysunkį.
Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad patikslinta nuosprendžio dalis draudžia D.Štraupaitei būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
D. Štraupaitė tvirtina, kad dėl sprendimo kreipsis į Strasbūro teismą: Lietuvoje turi būti teisybė
D. Štraupaitės teigimu, Apeliacinio teismo ir VRK sprendimai yra neteisingi ir dėl jų planuoja kreipsis į Strasbūro teismą. Pasak jos, toks nuosprendis, yra taikymasis į jos asmenį ir teisingumo principų pažeidimas.
„Tokia teisinė situacija, kokia šiandien yra Lietuvoje, turėtų būti nagrinėjama Strasbūro teisme. Ir aš tą darysiu! Ir aš šiandien informavau ir Prezidentūrą ir kreipsiuosi į Valstybės saugumą. Tokio dalyko, dešimties metų persekiojimo, negali būti. Aš suprantu, kad yra nuosprendis, kurį reikia gerbti ir aš jį įvykdžiau, aš apmokėjau. Ir aš toliau eisiu ieškoti teisybės“, – teigė D. Štraupaitė.
„Lietuvoje turi būti teisybė. Aš tą patį sakiau Prezidentūroje, kad teisybė turi būti“, – tvirtino ji.
„Laisvės ir teisingumo“ kandidatė į merus tvirtino, kad anksčiau veikęs teismo sprendimas, pasak jos, uždraudė jai tik būti „skiriamai“, o ne „renkamai“. Tad, jos teigimu, jai turėjo būti leista dalyvauti rinkimuose.
„Abiejuose nuosprendžiuose yra nuostata, kad negalima būtų paskirtai, bet ne renkamai. Ir tai yra abiejuose. Tai koks galioja nuosprendis, aš noriu paklausti, būti paskirtai ar būti renkamai? Ar šiandien VRK turi įsigaliojusi nuosprendį, kuriuo atimama galimybę būti renkamai?“, – klausė ji.
