Tūkstančiai žmonių pastarąsias porą dienų plūdo ištarti nebylaus sudie savo mylimam poetui. Prie Mokslų akademijos pastato Vilniaus Gedimino prospekte visą tą laiką, kuomet visuomenė galėjo ateiti atsisveikinti su ten pašarvotu poetu, rikiavosi laukiančiųjų eilė.
"Akivaizdu, kad šios dvi dienos parodė, jog nėra taip blogai, kaip pas mus šnekama Lietuvoje. Turbūt ir netinkama sakyti, bet ši mirtis vėlgi padėjo vienyti Lietuvos tautą", - Eltai sakė J. Razumas.
Poetą jau pagerbė aukščiausieji šalies vadovai, prieš palydint J. Marcinkevičių į amžino poilsio vietą pagarbą Velioniui dar atiduoda kultūros, meno, švietimo, mokslo atstovai, poeto asmenybės ir kūrybos gerbėjai.
Poetas išlydimas skambant jo eilėms. Būtent eilėmis dažniausiai kalbėjo poetas, prisimena Mokslų akademijos vadovas.
"Išskirtinis J. Marcinkevičiaus bruožas, kuris man labai patinka - niekada žmogus be reikalo nešnekėjo, niekada nesistengė šnekėti formaliai, kalbėjo dažniausiai eilėmis", - sakė V. Razumas.
Mokslų akademijos vadovas J. Marcinkevičiaus, kuris taip pat buvo akademikas, mirtį vadina didele netektimi ir akademijai, ir visai Lietuvai.
"Paskutinį kartą man teko su juo bendrauti per renginį, kai buvo diskutuojama, kam priklauso Lietuva, ar ji priklauso Lietuvos piliečiams ar tikrai esame Lietuvos šeimininkai.
ELTA primena, jog poetas užgeso po sunkios traumos, kurią patyrė nukritęs namo laiptinėje. Simboliška - Lietuvos laisvės ir vienybės šauklys išėjo amžino poilsio minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją.
Poetas bus palaidotas Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios memorialo. Mokslų akademijos prezidentas, kuris kartu buvo valstybinės komisijos Poeto laidotuvėms organizuoti narys, mano, kad nereikėtų plačiai diskutuoti laidojimo vietos tema - ar teisinga, ar ne, kad poetas neatguls Menininkų kalnelyje, ar dar kur nors.
"Nederėtų labai visuomenei į tai kištis, nes kapavietė buvo parinkta, ir valstybinės komisijos atstovai važiavo su artimaisiais ir su žmona, ir su dukterimi, ir kartu buvo labai stengiamasi atsižvelgti į artimųjų norą", - sakė V. Razumas.
Prof. V.Daujotytė: paskutiniai J. Marcinkevičiaus norai - išsaugoti Gedimino kalną, lietuvių kalbą ir Tolminkiemį
Paskutiniai viešai išsakyti Poeto Justino Marcinkevičiaus norai - išsaugoti Gedimino kalną, lietuvių kalbą ir Tolminkiemį, priminė profesorė Viktorija Daujotytė.
"Paskutiniai poeto norai, išsakyti 2010 metais lapkričio 23 dieną Mokslų akademijos salėje yra trys: kad būtų sustabdytas Gedimino kalno irimas, kad būtų išsaugotas lietuvių kalbos valstybingumas, kad būtų apgintas Tolminkiemis. Norai, kuriuos šiandien suvokiame kaip testamentą", - kalbėjo V. Daujotytė atsisveikinant su J. Marcinkevičiumi.
ELTA primena, jog lapkričio 23-iosios vakarą Mokslų akademijoje mokslinės ir kūrybinės visuomenės, visuomeninių organizacijų ir jaunimo organizacijų atstovai diskutavo tena "Tauta ir piliečiai: ar esame savo valstybės šeimininkai?"
Šiame renginyje dalyvavęs poetas J. Marcinkevičius apgailestavo, kad Lietuvoje nėra jokios reikšmingesnės grupės ar sambūrio, kuris būtų įsitikinęs, jog šalyje viskas gerai, kad gyvename pagal žmogiškąsias bei politines vertybes.
Apie tai, kad Gedimino kalnui, kurio išsaugojimu rūpinosi poetas, gresia pavojus, geologai įspėjo jau prieš porą metų. Pernai jam tvarkyti Vyriausybė skyrė 640 tūkst. litų. Tuomet ekspertai teigė, kad 2011-aisiais kalno tvarkymo darbams reikėtų dar maždaug 1 mln. litų, o 2012-aisiais - apie 1,75 mln. litų.
Tolminkiemis - gyvenvietė Karaliaučiaus srityje, čia - liuteronų pastoriumi (1714-1780) dirbo poemos "Metai" autorius Kristijonas Donelaitis. 1964 metais atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje buvo įkurtas memorialinis rašytojo muziejus. Čia įrengta memorialinė ekspozicija, bažnyčios kriptoje ilsisi K. Donelaičio palaikai.
Kaliningrado srities Dūmoje buvo siūloma buvusią Tolminkiemio liuteronų bažnyčią, kurioje veikia K. Donelaičio memorialinis muziejus, perduoti Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Kad muziejus būtų išsaugotas, veiksmų ėmėsi Lietuvos kultūros veikėjai, politikai. Tokios minties atsisakyta.
2014-aisiais bus minimos K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės.