aA
Poetas Justinas Marcinkevičius net išeidamas amžino poilsio vienija Lietuvos tautą, teigia Mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas.
© K.Kavolėlio nuotr.

Tūkstančiai žmonių pastarąsias porą dienų plūdo ištarti nebylaus sudie savo mylimam poetui. Prie Mokslų akademijos pastato Vilniaus Gedimino prospekte visą tą laiką, kuomet visuomenė galėjo ateiti atsisveikinti su ten pašarvotu poetu, rikiavosi laukiančiųjų eilė.

"Akivaizdu, kad šios dvi dienos parodė, jog nėra taip blogai, kaip pas mus šnekama Lietuvoje. Turbūt ir netinkama sakyti, bet ši mirtis vėlgi padėjo vienyti Lietuvos tautą", - Eltai sakė J. Razumas.

Poetą jau pagerbė aukščiausieji šalies vadovai, prieš palydint J. Marcinkevičių į amžino poilsio vietą pagarbą Velioniui dar atiduoda kultūros, meno, švietimo, mokslo atstovai, poeto asmenybės ir kūrybos gerbėjai.

Poetas išlydimas skambant jo eilėms. Būtent eilėmis dažniausiai kalbėjo poetas, prisimena Mokslų akademijos vadovas.

"Išskirtinis J. Marcinkevičiaus bruožas, kuris man labai patinka - niekada žmogus be reikalo nešnekėjo, niekada nesistengė šnekėti formaliai, kalbėjo dažniausiai eilėmis", - sakė V. Razumas.

Mokslų akademijos vadovas J. Marcinkevičiaus, kuris taip pat buvo akademikas, mirtį vadina didele netektimi ir akademijai, ir visai Lietuvai.

"Paskutinį kartą man teko su juo bendrauti per renginį, kai buvo diskutuojama, kam priklauso Lietuva, ar ji priklauso Lietuvos piliečiams ar tikrai esame Lietuvos šeimininkai.

Valdemaras Razumas
Valdemaras Razumas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kartu sėdėjome su poetu, kaip tik tada pasiteiravau, kaip jo sveikata. Jis sakė, kad pastaruoju metu pradėjo labai svaigti galva. Aš manau, kad tas nelaimingas atsitikimas laiptinėje su tuo ir buvo susijęs, kad pastaruoju metu poeto sveikata buvo šiek tiek pablogėjusi", - prisiminė V. Razumas.

ELTA primena, jog poetas užgeso po sunkios traumos, kurią patyrė nukritęs namo laiptinėje. Simboliška - Lietuvos laisvės ir vienybės šauklys išėjo amžino poilsio minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją.

Poetas bus palaidotas Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios memorialo. Mokslų akademijos prezidentas, kuris kartu buvo valstybinės komisijos Poeto laidotuvėms organizuoti narys, mano, kad nereikėtų plačiai diskutuoti laidojimo vietos tema - ar teisinga, ar ne, kad poetas neatguls Menininkų kalnelyje, ar dar kur nors.

"Nederėtų labai visuomenei į tai kištis, nes kapavietė buvo parinkta, ir valstybinės komisijos atstovai važiavo su artimaisiais ir su žmona, ir su dukterimi, ir kartu buvo labai stengiamasi atsižvelgti į artimųjų norą", - sakė V. Razumas.

Prof. V.Daujotytė: paskutiniai J. Marcinkevičiaus norai - išsaugoti Gedimino kalną, lietuvių kalbą ir Tolminkiemį

Paskutiniai viešai išsakyti Poeto Justino Marcinkevičiaus norai - išsaugoti Gedimino kalną, lietuvių kalbą ir Tolminkiemį, priminė profesorė Viktorija Daujotytė.

"Paskutiniai poeto norai, išsakyti 2010 metais lapkričio 23 dieną Mokslų akademijos salėje yra trys: kad būtų sustabdytas Gedimino kalno irimas, kad būtų išsaugotas lietuvių kalbos valstybingumas, kad būtų apgintas Tolminkiemis. Norai, kuriuos šiandien suvokiame kaip testamentą", - kalbėjo V. Daujotytė atsisveikinant su J. Marcinkevičiumi.

ELTA primena, jog lapkričio 23-iosios vakarą Mokslų akademijoje mokslinės ir kūrybinės visuomenės, visuomeninių organizacijų ir jaunimo organizacijų atstovai diskutavo tena "Tauta ir piliečiai: ar esame savo valstybės šeimininkai?"

Šiame renginyje dalyvavęs poetas J. Marcinkevičius apgailestavo, kad Lietuvoje nėra jokios reikšmingesnės grupės ar sambūrio, kuris būtų įsitikinęs, jog šalyje viskas gerai, kad gyvename pagal žmogiškąsias bei politines vertybes.

Apie tai, kad Gedimino kalnui, kurio išsaugojimu rūpinosi poetas, gresia pavojus, geologai įspėjo jau prieš porą metų. Pernai jam tvarkyti Vyriausybė skyrė 640 tūkst. litų. Tuomet ekspertai teigė, kad 2011-aisiais kalno tvarkymo darbams reikėtų dar maždaug 1 mln. litų, o 2012-aisiais - apie 1,75 mln. litų.

Tolminkiemis - gyvenvietė Karaliaučiaus srityje, čia - liuteronų pastoriumi (1714-1780) dirbo poemos "Metai" autorius Kristijonas Donelaitis. 1964 metais atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje buvo įkurtas memorialinis rašytojo muziejus. Čia įrengta memorialinė ekspozicija, bažnyčios kriptoje ilsisi K. Donelaičio palaikai.

Kaliningrado srities Dūmoje buvo siūloma buvusią Tolminkiemio liuteronų bažnyčią, kurioje veikia K. Donelaičio memorialinis muziejus, perduoti Rusijos stačiatikių bažnyčiai. Kad muziejus būtų išsaugotas, veiksmų ėmėsi Lietuvos kultūros veikėjai, politikai. Tokios minties atsisakyta.

2014-aisiais bus minimos K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Norintiems įsirengti saulės elektrinę – nemenka valstybės parama, tačiau reikia paskubėti (3)

Artėjant gegužės mėnesiui Energetikos ministerija ragina individualių namų gyventojus...

Įspėja: Lietuvos link nuo Baltarusijos atslenka dūmai padidėjusi oro tarša, rekomenduoja vengti atvirų erdvių miestuose (180)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba trečiadienį pranešė, kad 7 val. ryto Lietuvos laiku...

Streikavę mokytojai vėl nubudo: reikalauja naujų algų ir bent dvigubai didesnių įkainių (482)

Pernai streikavusios profsąjungos mokytojai trečiadienį vėl reikalavo valdžios didinti algas ir...

Vasiliauskas: Jakeliūnas siūlė paskatinti „Revolut“ trauktis opozicija kalba apie apkaltą (97)

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys...

Vladimiras Laučius. Dvi žinios konservatoriams: viena gera, kita – tradiciškai (320)

„Lietuvos ryto“ savaitgalį paskelbti „Vilmorus“ naujausios apklausos duomenys...

Tragiško gaisro nuniokotai Paryžiaus Dievo Motinos katedrai – nauja grėsmė (61)

Sudegusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą atstatantys architektai skuba uždengti pastatą, kad...

Abiturientų nuotaikos po pirmojo egzamino: pasakojo apie gautas temas ir džiaugėsi – jokio streso (39)

Trečiadienį abiturientams prasidėjo brandos egzaminų sesija. Pirmasis išbandymas – užsienio...

Ugnė Galadauskaitė pasidalijo jai itin brangia nuotrauka iš sesers vestuvių: niekam nekyla klausimų, kad esame giminės (22)

Televizijos laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė gana retai atvirauja apie savo asmeninį gyvenimą,...

NEJAUKIAI su Tomu Sinickiu: svečiuose Arvydas Juozaitis (6)

Šiame epizode Arvydas Juozaitis prisimena jaunystę, laiškus mamai, olimpines žaidynes, pasakoja...

Psichologė išdavė taisyklę, kurią taiko namuose su savo vaikais: padės įveikti sudėtingas situacijas

Vienoms šeimoms persikraustymas iš buto į butą yra natūralus procesas, kitoms – stresas ir...