Lietuvos lenkai Jūsų nemėgsta. Nepatinka jiems ir šis vizitas su išleista knyga „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?”
Nesuprantu, kodėl.
Yra dešimtys priežasčių. Jiems nepatiko ir kreipimasis į lietuvius, kad rinkimų laikotarpiu jie registruotųsi Vilniaus apylinkėse.
Svarbiau buvo tai, kad lietuviai dalyvautų savivaldybių rinkimuose. Lenkai ten veikia organizuotai, o lietuviai lieka pasyvūs. Mums rūpėjo suaktyvinti demokratiją.
Kartu raginote atimti iš lenkų rinkimų teises, nes jie nacionalistai...
To niekada nebuvo. Tai nesąmonė! Internete gausu šiukšlių. Negalėjau taip sakyti, nes taip nemanau. Beje, tai ir formaliai neįmanoma. Gyvename vienoje valstybėje. Lietuvis yra kaimynas. Bet kai kas nori prasimanyti blogą kaimyną. Kad galėtų ant jo išpilti savo tulžį.
O gal čia Jūsų baimės? Baiminatės, kad Vilnius kada nors priklausys lenkams?
Ne. Daug užkampio mąstytojų meldžiasi, kad sugrįžtų Lenkija. Kad Lenkija gavo žemių Vakaruose – gerai, o kad prarado Rytuose – blogai. Norėtų turėti viską ir visur, kaip didžioji valstybė.
Jaučiate mumyse didvalstybę?
Kartais taip. Ir dažniausiai labai netikėtai. Prisimenu tokį „Rzeczpospolitos” straipsnį. Pastaba apie lietuvius, kurie kažką ten daro su Lietuvos lenkais, ir perspėjimas: „Atsiminkite, kad jūsų yra 3,5 milijono, o mūsų, lenkų, 35!“ Mūsų daugiau, todėl mes teisūs. O tu, lietuvi, sėdėk tyliai! Galima su tuo susidurti įvairiose sferose. Pavyzdžiui, sakoma: „Jūsų konstitucija numato valstybinę lietuvių kalbą, todėl turite problemų dėl rašybos kita kalba, taid lauk su ta jūsų konstitucija! Ji netikusi!“ Įdomu, kas atsitiktų, jei kas nors taip pasakytų apie Lenkijos konstituciją.
Jūsų švietimo įstatymo pasekmė ta, kalbant labai trumpai, kad sumažės lenkų kalbos. Bet lenkai Lietuvoje neišnyks. Spausdins nelegaliai.
Jau spausdina, daug to perskaičiau. Nemanau, kad Lenkija gali atvažiuoti tankais pasiimti Vilniaus, kaip to kai kas norėtų. „Sąjūdis“ ir mes, kovoję dėl nepriklausomos Lietuvos, buvome gąsdinami, kairieji lietuviai net pasisakė, kad liktų Raudonoji Armija, nes atseit, kas mus gins nuo Lenkijos? „Sąjūdis“ tikėjo, kad drauge su Lenkija einame į demokratiją, laisvą Europą. Bet norėta sugadinti mūsų draugystę, taip pat dėl tariamai skriaudžiamos mažumos. Ir dabar mažumą kursto.
Kas ją įkalbinėja? Gal ir tos pačios posovietinės pajėgos? Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iškeltas eurodeputatas Valdemaras Tomaševskis turėjo politikos patarėją rusą, KGB majorą...
Kaip Jūs reaguojate į tai, kad esate vadinamas lenkėdžiu?
Tai šlykštus, senų laikų užkampio apibūdinimas. Provokacinis, kaip carizmo laikais. Man gaila tų žmonių. Turbūt ne visi lenkai skleidžia tokias paskalas?Bet Jūs esate už tai, kad lenkų mokyklų būtų mažiau. Nes juk būtent tam skirtas garsusis švietimo įstatymas... Demografija. Ir Lenkijoje mažėja lenkų mokyklų. Įstatyme parašyta, kad trūkstant mokinių, turi likti mokykla valstybine kalba.
Tai reiškia, kad lenkų mokykla bus uždaryta.
O kiek lietuvių mokyklų uždaryta Lenkijoje? Daugiau nei pusė. Punsko apylinkėse jos ir toliau uždaromos. Nenorime taip keršyti – jei jūs mus, tai mes jus. Bet kažkas nori peštynių. Tai svarbus rusų geopolitikos tikslas – supykinti Lietuvą su Lenkija. Po Smolensko katastrofos LLRA pirmininkas Tomaševskis kreipėsi į Lietuvos lenkus ir rusus, ragindamas juos susivienyti. Prieš ką? Gaila, kad lenkai taip pasiduoda tokiems nacionalistiniams raginimams.
Stiprūs žodžiai. Kokia, Jūsų nuomone, dalis Lietuvos lenkų tikrai nori prijungti Vilnių prie Lenkijos?
Mane labiau domina tai, kokia dalis lenkų nepritaria šiai kurstymo politikai. Mat kalbėdami su draugais lietuviais jie sako: „Ne visi mes tokie kaip Tomaševskis“. 1991 metų sausio mėnesį, kai sovietų tankai siautėjo Vilniaus gatvėmis, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas kreipėsi į tautiečius: Lenkai, visi, kam Lietuva yra tėvynė, atsiribokite nuo tų užpuolikų, nes jie užpuolė ne tik lietuvius – jie užpuolė mus visus.
Ar „Sąjūdyje“ buvo lenkų?
Buvo. Kai kurie tautiečiai laikė juos išdavikais. Nes normalu yra būti prieš Lietuvą, o su Lietuva - išdavystė. Reikia kovoti. Nuo prieškario laikų. Juk ateis lietuviai ir užgrobs mūsų Vilnių. Vėliau Lietuvoje buvo Armia Krajowa. Pagal jos planus Lenkijai po karo turėjo atitekti Karaliaučius, o visus lietuvius ji ketino išvaryti į Rytų Prūsiją. Visą Lietuvą jie norėjo apgyvendinti lenkais.
Paliečiate lenkų šventybę...
Supraskite, kad AK Lietuvoje ne ta pati, kuri Lenkijoje kovojo su vokiečiais. Pavyzdys - „Lupaška”, Dubingių galvažudys. O Lenkijos didvyris.
Tai buvo revanšas už Glintiškes, kur žuvo 38 lenkai. Ar nesiliausim gręžtis į istoriją?
Man nėra malonu, kad galiu lenkams šį tą priminti. Man rūpi praskaidrinti mąstymą net ir dėl AK, rūpi tiesa.
Ar Jūs nebijote, kad Jūsų tiesa visada skirsis nuo mūsų tiesos?
Jei norite, faktus galima patikrinti. Net žuvusiųjų Glintiškėse skaičių. Reikia sėstis prie stalo.
Kiek kartų jau sėdėjome...
Ne itin daug. Štai apie 1994 metų sutartį. Neaptarėme tada Vilniaus klausimo ir Želigovskio, kuris jį klastingai užėmė. Lenkai to nenorėjo ir pasiūlė du dokumentus: sutartį ir atskirą deklaraciją dėl šių istorijos klausimų. Gerai! Ir ligi šiol nėra tos žadėtos deklaracijos, nėra aiškiai apibrėžta, ką Lenkija padarė su Vilniumi 1920 metais ir vėliau. O tai nerąžingumas, kuris nežada gero.
Bet nereiškia, kad Jus užpulsime.
Kol funkcionuoja NATO ir bendra Europa, to neatsitiks. Bet jei viskas iširtų, tai kokios nors kvailos galvos galėtų pagalvoti: „Gal tai proga, gal padarome, kaip Pilsudskis?“
Sugrįžkime į dabartį. Kaip atrodo reikalai dėl tų pavardžių, užrašų? Leiskite lenkams rašyti kaip jie nori.
Jie jau rašo. Kaip to nori Rinkimų akcija.
Ir yra baudžiami...
Juokingos tos baudos, kurias tikriausiai apmoka kokia nors „vspulnota“. Galvoti, kad tiems politikams pasiekus savo tikslų jie ims labiau mylėti Lietuvą, būtų pernelyg optimistiška. Visada galima užsimanyti daugiau.
Bet nepatikrinote to.
Esmė ne smulkiuose dalykuose. Reikalavimai rimtesni – pakeiskit įstatymus, konstituciją! Problema, kaip tai padaryti, kad nebūtų dėl spaudimo iš užsienio.
Vis tas Jūsų kompleksas...
Tai psichologinė būklė. Per jėgą nieko su mumis nepadarysit. Jūs arba dabartinė Jūsų valdžia – kaip tai jaučiame – naudojate jėgą, o mes tikimės pokalbio ir supratimo. Tam ir skirta ši knyga. O šalies, kurioje gyvenama, įstatymus reikia gerbti. Toks yra pirmas sutarties straipsnis.
Knygos pavadinimas kontroversiškas...
Tokia buvo kalbėjusio su manimi Marijušo Maškevičiaus (Mariusz Maszkiewicz) idėja. Pritariau su sąlyga, kad po to bus klaustukas, kuris verčia susimąstyti. Žinoma, jis veikia dvipusiai. Ir lenkai gali taip pasakyti. Jei kiekviena šalis kartos „mūsų patriotizmas, jų šovinizmas” be klaustuko, tai mūsų problemos niekada nesibaigs.