V.Landsbergis: nereikia į lenkų retoriką atsakyti tokiu pačiu stiliumi

Europarlamentaras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis ragina nesivelti į aštrių pareiškimų karą su lenkais. Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio pasisakymai apie „lietuvišką ožką“ ir vežimą bei kitų Lenkijos politikų replikos Lietuvos adresu V. Landsbergiui nepatinka, tačiau jis mano, kad į ugnį atsakyti ugnimi būtų neprotinga.

Interviu DELFI europarlamentaras sakė pritariąs premjero Andriaus Kubiliaus nuomonei, kad Varšuvos nuomonė dėl lenkų padėties Lietuvoje galbūt nėra iki galo objektyvi. Tačiau santykiuose su lenkais V. Landsbergis ragina vadovautis mandagumu ir diplomatija.

Konservatorių idėjinį vedlį stebina tai, kad pastaruoju metu Lietuvą kritika apipylė visas būrys Lenkijos politinio elito atstovų. „Lietuvoje nieko naujo nėra, kad taip krauti vieną pareiškimą ant kito“, - DELFI sakė V. Landsbergis.

Paprašytas pakomentuoti paaštrėjusią B. Komorowskio retoriką Lietuvos atžvilgiu, pašnekovas teigė nenorįs spėlioti, kodėl lig šiol nuosaikios pozicijos laikęsis Lenkijos prezidentas pakeitė toną.

„Nenoriu nieko spėlioti dėl Lenkijos prezidento – kodėl jis tokią gana nevykusią patarlę panaudojo“, - sakė V. Landsbergis.

Pasak jo, Lietuvos atstovams derėtų išlaikyti šaltą protą ir nesivelti į žodžių karą su lenkais.

„Manau, kad reikia kantriai išlaukti ir neatsakinėti panašiu stiliumi“, - patarė V. Landsbergis, pažymėdamas, kad Lietuva konflikto ugnį galėtų prigesinti pasitelkusi mandagumą ir diplomatiją.

Politikas teigė pritariantis partijos bendražygio A. Kubiliaus nuomonei, kad Varšuvos nuomonei labai didelę įtaką daro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir kitų lenkiškų Lietuvos politinių jėgų nuostatos. „Atrodo, kad taip ir yra. Ir mano įspūdis toks pats“, - sakė V. Landsbergis.

V. Landsbergio manymu, galbūt aistros dėl Vilniaus krašto lenkų aprims po parlamento rinkimų Lenkijoje, kurie įvyks spalio pradžioje.

DELFI primena, kad Lietuvos atžvilgiu retoriką pastaruoju metu sugriežtino ne tik didelių simpatijų mūsų šaliai nedemonstruojantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Kilus ažiotažui dėl naujojo Švietimo įstatymo poveikio lenkų mažumai, skubų vizitą į Lietuvą surengė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kritikos Lietuvai negailėjo ir ekspremjeras Jaroslawas Kaczynskis, eilę metų palaikęs Lietuvą Lenkijos politinėje arenoje. Galiausiai prabilo ir Lenkijos prezidentas B. Komorowskis, pareiškęs, kad Lenkija be reikalo eilę metų laukė geros valios iš Lietuvos dėl lenkų tautinės mažumos padėties pagerinimo.