aA
Klausimas dėl smurto prieš vaikus padalijo „valstiečius“ į bent tris stovyklas. Vieną požiūrį turi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurios ministrą delegavo „valstiečiai“, kitą – frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis, trečią – Mindaugas Puidokas.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis užregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūlo griežtinti atsakomybę už melagingus pranešimus tarnyboms dėl vaiko teisių pažeidimų – už tai grėstų bauda nuo 200-2000 eurų.

Įstatymo projektą „valstiečių“ lyderis grindžia statistika. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vien per keturis mėnesius buvo užregistruota 9235 pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, iš kurių daugiau kaip 4088 nepasitvirtino.

„Tai reiškia, kad 44 proc. atvejų pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar akivaizdžiai melagingi. Tarp visų šitų atveju būta ir tokių, kai savo teisėmis šioje srityje piktnaudžiavo paaugliai bei kiti šeimos nariai, dėl savanaudiškų paskatų ar iš keršto tėvams pranešdami apie tariamai padarytą vaiko teisių pažeidimą“, – aiškinamajame rašte dėstė R. Karbauskis.

Pačiam R. Karbauskiui DELFI prisiskambinti nepavyko. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė esanti susipažinusi su pataisomis. Jos nuomone, siūlymas įvesti baudą už žinomai melagingą pranešimą nėra perteklinis.

„Iš tikrųjų nemanau, kad yra perteklinis reikalavimas, nes administracinė atsakomybė būtų numatoma už žinomai melagingą pranešimą. Tai yra ne už bet kokį, o už tokį, kur yra akivaizdu, kad asmuo tikrai žinojo, tik kvietė tarnybas be jokio pagrindo. Panaši administracinė atsakomybė yra taikoma kitais atvejais, kai specialiosios tarnybos, pavyzdžiui, policija yra iškviečiama“, – sakė A. Širinskienė.

Jai nekyla abejonių, kad tai yra teisiškai įrodomas dalykas.

„Pavyzdžiui, kai yra vertinami pranešimai policijai, tai yra seniai egzistuojantis institutas, tikrai abejonių teisėsaugai nežinau, kad būtų kilę“, – sakė A. Širinskienė.

Pataisų gimimo istorija

Pasak parlamentarės, šios pataisos nereiškia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pataisos yra netinkamos.

„Seimo nario R. Karbauskio pataisos buvo rengiamos taip, kad jas būtų galima lengvai integruoti su ministerijos projektu.

„Proporcingumo principo atsiradimas, atsiradimas principo, kad pirmiausiai prioritetas turėtų būti teikiamas pagalbai šeimai, bet ne administracinei baudžiamajai atsakomybei įgyvendinti – tai yra daug dalykų, kurie tikrai bus lengvai integruojami į projektą“, – sakė A. Širinskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad R. Karbauskis yra registravęs ir kitas pataisas dėl Civilinio proceso kodekso, kur siūloma pereiti iš rašytinio į žodinį procesą.

„Ras pagerintų tėvų atstovavimą, tėvams norima užtikrinti visais atvejais, jeigu tik jie pageidauja, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Manau, kad tai yra racionalūs pasiūlymai, nes buvo labai keista, matant procesines normas, kada tarkime tėvai tuo atveju, kai jų valdžia apribojama, gali visais atvejais, nepriklausomai nuo jų pajamų, gauti valstybės garantuojamą pagalbą, o kai daroma daug didesnė intervencija – ne tėvų valdžios apribojimas, bet vaiko atėmimas, tos pagalbos valstybė nesuteikdavo“, – sakė A. Širinskienė.

Griežtesnį variantą siūlęs M. Puidokas, pasak A. Širinskienės, labai skubotai registravo pataisas, jų iki galo neišdiskutavęs su teisininkais, dėl to priežasties taip įvyko, kad teisės departamentas pripažino, kad keturiose vietose yra prieštaravimas Konstitucijai.

„Tokiu atveju paprastai Seimo nariai (…) tuos projektus taiso. O Seimo narys dabar kažkaip tos iniciatyvos koreguoti projektą neparodė. Tai atitinkamai komitetui, Seimo nariui R. Karbauskiui ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dalyvavo M. Puidoko pataisų rengime, teko dirbti, kad projektas būtų tobulinamas“, – sakė A. Širinskienė.

Puidokui pataisos atrodo nepakankamos

Labiausiai išskirtinį požiūrį šiuo klausimu turi „valstietis“ M. Puidokas, kuris galimą sąjungininką savo kovoje rado net ne savo frakcijoje, o pas konservatorius.

„Mes vis tiek neatsisakome to varianto, kad teiksime pataisas – tiek kolega Rimantas Dagys, tiek ir aš, į pačius projektus registruosime papildomas pataisas. Taip pat neatsisakome minties aktyvuoti 68 Konstritucijos straipsnį, ir rinkti 50 tūkst. piliečių parašų, tam, kad privaloma tvarka į svarstymo stadiją ateitų pilnas Vaiko ir šeimos gerovės įstatymo paketas, kuris būtų konceptualiai visiškai skirtingas ir orientuotas į pagalbą vaikams ir šeimoms“, – sakė M. Puidokas.

R. Karbauskio pateiktas pataisas jis vadino „žingsniu į priekį“, esą tai yra kompromisinis variantas. M. Puidokui nepatinka, kad šios pataisos „būtų jungiamos prie socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio projekto, „kuris konceptualiai yra visiškai skirtingas“.

„Mano giliu įsitikinimu, prie L. Kukuraičio projekto prijungus (pataisas) nelieka visos esmės, tada gautųsi dalis pataisų iš ministerijos, o dalis pataisų iš naujo kompromisinio projekto. (…) Tai būtų atsitraukimas nuo tam tikrų svarbių kertinių nuostatų, kurios leistų žymiai geriau apsaugoti šeimas ir vaikus, o pagrindinis akcentas turėtų būti būtent pagalba šeimai“, – sakė M. Puidokas.

Parlamentarui atrodo ydinga, kad „vis dar bet kuri šeima Lietuvoje gali papulti į vaiko teisių tarnybos akiratį“.

„O L. Kukuraičio projektas yra labai ydingas ta prasme, kad lieka tie patys grėsmių nustatymo lygiai, tik kitu pavadinimu. Taip pat nėra įtvirtinamas proporcingumo principas. Natūralu, kad, kai nėra tokių kertinių dalykų, tai institucijų represinio mechanizmo dedamoji eina kaip pirmaeilė, o pagalba šeimai yra antraeilė“, – interpretavo M. Puidokas.

Dar kartą užtvirtino, kad vaiko paėmimas tik kraštutinė priemonė

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Linas Kukuraitis išplatino savo poziciją dėl pateiktų R. Karbauskio pataisų, kuriose atreipiamas dėmesys, kad dėl įstatymo įgyvendinamosios ir taikymo dalies Vyriausybė yra jau pateikusi savo pataisas.

„Sutinku su registruoto įstatymo tikslu, kad vaikas iš šeimos gali būti paimamas tik kraštutiniais atvejais, kai neįmanoma apsaugoti vaiko nuo pavojaus saugumui ir gyvybei kitomis priemonėmis. Dėl įstatymo įgyvendinamosios ir taikymo dalies, Vyriausybė yra jau pateikusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios yra itin nuoseklios, orientuotos į paslaugas šeimai, išdiskutuotos su suinteresuotomis grupėmis, tarp jų ir Lietuvos policija, tiesiogiai dalyvaujančia, kai įtariamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas. Seimas yra pritaręs šioms pataisoms po pateikimo“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Anot jo, užtikrinant vaiko teisių apsaugą, itin svarbu atsižvelgti į šios srities praktikų patirtį ir patarimus – šiuo atveju labai svarbi ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, bet ir savivaldybių atstovų ar policijos nuomonė, kuri buvo palanki būtent Vyriausybės pataisoms.

DELFI primena, kad Vyriausybė yra pritarusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimams, kuriais taisoma liepos mėnesį startavusi vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet pirmiausia saugumą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą: tokią priežiūrą galėtų užtikrinti giminaičiai ar kiti emociškai artimi asmenys, saugi aplinka gali būti sukuriama apgyvendinus vaiką šeimos krizių centre su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.

„Laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų. Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir noras apsaugoti vaiką nuo smurto“, – pranešime spaudai buvo cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Remiantis Statistikos departamento informacija, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.

Jau yra numatoma administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė akcentavo, kad svarbu atskirti „melagingą pranešimą“ ir „nepasitvirtinusį pranešimą“.

„Kad pranešimas buvo melagingas, reikia įrodyti – pareiga įrodyti tenka ikiteisminio tyrimo institucijoms. Tam būtina patvirtinti tyčios elementą – tai yra, kad žinomai melaginga informacija buvo paskelbta tyčia. Nepasitvirtinęs pranešimas nėra melagingas, ir už jį negali būti baudžiama“, – teigė E. Samoškaitė.

Pasak jos, už melagingus pranešimus siūloma bausti ir Vyriausybės Seimui pateiktame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte, kuriame teigiama, kad „Už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė“.

Tarnybos privalo reaguoti

Pasak atstovės spaudai, Vyriausybės pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra nuoseklus, subalansuotas ir aptartas su Lietuvos policija, kitomis valstybės institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos išsakytas pastabas.

„Svarbiausia Vyriausybės pateiktų įstatymo pataisų naujovė – laikinoji priežiūra, kurią galima užtikrinti pas giminaičius, kitus emociškai susijusius asmenis arba krizių centre su vienu iš nesmurtaujančių tėvų, jei nėra kitų galimybių. Šiame teisės akte taip pat skiriama daug dėmesio paslaugoms šeimai. Kaip žinoma, paslaugas šeimoms teikia savivaldybės“, – akcentavo E. Samoškaitė.

Ji taip pat akcentavo, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos policija privalo reaguoti į bet kokį pranešimą apie galimą vaiko teisių apsaugos pažeidimą.

„Net jeigu informacija yra nepilna ar netiksli, šios institucijos turi pareigą įsitikinti, ar vaikas yra saugus, ar jam nekyla pavojus. Tiek vaiko teisių apsaugos specialistų, tiek policijos pareigūnų klausimai apie vaiko sveikatą ar saugumą yra natūralūs ir pateikiami siekiant geriausių vaiko interesų. Įsitikinus, kad įtarimai dėl galimo nusikaltimo prieš vaiką nepagrįsti, vaiko teisių apsaugos specialistai ar policijos pareigūnai atsisveikina ir išvyksta.

Taip elgiamasi bet kuriuo atveju, kai įtariamas bet koks nusikaltimas – klausimų pateikimas nereiškia, kad įtarimas pasitvirtins“, – teigė E. Samoškaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio (52)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...

Arūnas Milašius. Kaip viskas atrodo iš tragedija virtusio gaisro epicentro Alytaus rajone apie šiuos faktus jums niekas nepapasakos (2)

Taip, pavadinimas pritemptas, tačiau esmė dėl to nekinta. Jei būtų laikomasi galiojančių...

Prieš pat automobilių mokesčio svarstymą – netikėtumas: pasikeitė sumos, kurias teks mokėti (313)

Aplinkos ministerijos (AM) parengtas automobilių taršos mokesčio projektas teikiamas Seimui,...

STT pareigūnus sudominęs Rusijos bankininkas už išvyką į Maskvą siūlo sumokėti šimtatūkstantį užstatą (9)

Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) ir Vilniaus apygardos prokuratūros atliktame ikiteisminiame...

Nuo šalčio ir drėgmės išgelbėta močiutė iš Pasvalio vėl grąžinta prižiūrėtojai (101)

Šaltyje, drėgmėje, be maisto ir elektros paliktą močiutę Pasvalio rajone radę socialiniai...

Johnsonui nepavyko: Bercow neleido dar kartą balsuoti dėl „Brexit“ sutarties (22)

Iki „ Brexit “ liko dešimt dienų. Bet iki tol šalis privalės dar šį tą nuveikti....

Vilniaus centre nugriaudėjo sprogimas, atskubėjusi policija uždarė gatvę formuojasi spūstis (61)

Pirmadienį, apie 15.50 val., Vilniaus centre, Lukiškių g., nugriaudėjo sprogimas. Žmonės...

Gyvai / Lietuvos politikos forumas. Kaip pasaulyje keičiasi saugumo padėtis?

JAV palieka sąjungininkus kurdus ir sukuria prielaidas naujam karui Sirijoje, Prancūzijos...

Pastebėjo tik akyliausi: Ugnės Siparės pasirodymas šokių projekte buvo netikėtai kitoks nei kitų dalyvių (24)

LRT projekto „ Šok su žvaigžde “ dalyviams praėjęs šeštadienis buvo ypatingas. Tądien...

Ruošiantis vėl sukti laikrodį, lieka neaišku, ar ES atsisakys šios praktikos (83)

Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, ruošiantis atšaukti vasaros laiką,...