Vangi veikla opozicijoje, ryškių partijos lyderių stoka ir netvirta organizacijos struktūra – tokias valstiečių problemas išskyrė Delfi kalbinti politologai.
Pasigenda opozicijos aktyvumo: padėtis palanki valdantiesiems
Kaip portalui komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas, pradėję dirbti opozicijoje, valstiečiai pasirinko lygiai tą pačią retoriką, kokią naudojo ir prieš juos opozicijoje dirbę politikai.
„Pas juos ta pati plokštelė – kalbu apie kompaniją, kuri sakė, kaip baisu tas karantinas. Dabar šitie tą pačią plokštelę – jie turbūt kažkur ten rūbinėje ją rado ir pasistatė vėl, nes tas pats. Iš tikrųjų nejuokinga, nes absoliučiai tas pats – tie patys pasisakymai, tik yra niuansas: tada opozicija jokių tokių absurdiškų sprendimų nepriiminėjo, o Karbauskio kompanija tai priiminėjo. Jie pavasarį organizavo, stygavo politiką, jie uždarė Lietuvą trim mėnesiams“, – sakė VDU politologas.
Be to, jo teigimu, valstiečių veikla opozicijoje kol kas atrodo vangi, o bendram opozicijos įvaizdžio stiprumui nepadeda ir vidinę krizę išgyvenantys socialdemokratai.
„Kitoj pusėje irgi košmaras – bebrai. Čia kaip Scilė ir Charibdė, vilkas ir meška – kas blogiau? – Viskas blogiau. Su socialdemokratais, man regis, opozicijoje irgi yra tragedija. Ką gali sugalvoti geriau esant valdžioj, nei tokia padėtis? Svarbiausia, kad ją ne konservatoriai sukonstravo, jie prie to nagų neprikišo. (…) Vieno lyderio partija – valstiečiai – blaškosi tuose pačiuose savo politiniuose voratinkliuose, o socialdemokratai tiesiog sėdi suirutėje“, – padėtį apibūdino B. Ivanovas.
Kad LVŽS veikla kol kas neatrodo aktyvi dirbant opozicijoje, sutiko ir kitas VDU politologas, profesorius Lauras Bielinis. Jis valstiečių kritiką dabartinei valdžiai įvardijo kaip epizodinę.
„Kol kas jie, aišku, siekia kritikuoti valdančiuosius, parodyti jų klaidas, tačiau jų kritika ir bendrai požiūris į dabartinę situaciją, kaip aš įvardinčiau, yra epizodinis, atsitiktinis, o ne sistemiškai išgalvotas. Valstiečiai siekia kritikuoti, tačiau neturi savo aiškios pozicijos ir dėl tos priežasties jie gali tik kabinėtis prie klaidų, bet ne rodyti ar demonstruoti visuomenei savo konstruktyvią poziciją ir kelią sprendžiant tas problemas, kurias jie pastebi“, – teigė L. Bielinis.
Pasak jo, pandemijos metu lieka mažai kitų aktualių temų, tačiau čia, pažymėjo profesorius, vyksta pozicijų kova ne tik tarp valdančiųjų ir opozicijos, bet ir pačios valdančiosios daugumos viduje.
„Kitos pozicijos taip pat yra epizodinės – aukštų valdininkų skyrimo klausimas, Konstitucinio Teismo, diplomatų problema. Šiuose klausimuose valstiečiai neturi aiškios pozicijos ir strategijos, kad galėtų kritikuoti iš esmės, bet klaidas, kurias jie pastebi, išviešina“, – akcentavo L. Bielinis.
Valstiečių galimybes pasinaudoti socialdemokratų krize ekspertai vertina skirtingai
Paklausus, ar valstiečiai turi galimybę paauginti savo politinio populiarumo kapitalą, pasinaudojus socialdemokratų krize, ekspertų nuomonės išsiskyrė.
B. Ivanovo nuomone, valstiečiai neturi geros organizacinės struktūros, kad galėtų stiprėti kaip partija.
„Ne. Gali politinį kapitalą, kaip vakarų Europoje, krautis partijos, kurios yra masinės, kurios turi atramą regionuose, administracinį palaikymą, žmonių komplektą – turi, kas už jų stovi, o ne vieną lyderį. Karbauskio partija praktiškai yra vieno lyderio partija su viena kviestine žvaigžde – Skverneliu, kuris irgi paskutiniu metu nežino, ką jam daryti“, – sakė VDU politologas.
Pasak jo, LVŽS sėkmę 2016 m. nemažai nulėmė ir aplinkybės, kurios atnešė partiją „ant bangos“ – pavyzdžiui, tuometinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio konfliktiškas pokalbis su neigiamą įvaizdį turėjusia Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, kai su automatu iš policijos automobilio pabėgo Igoris Molotkovas.
„Tai yra dalykai, ant kurių tu toli nenuvažiuosi ir antrą kartą laimėti rinkimus paprastai tokioms partijoms nepavyksta ir Lietuvoje, ir Europoje. Galime pažiūrėti bendrai populistinį partinį kontekstą ir matome, kad visur silpsta populistų jėgos. Lenkijoje savi niuansai, bet bendrai yra dėsningumas, kad jie dažniausiai nesugeba persikūnyti ir tapti kažkuo daugiau, nei buvo. Vieno lyderio ambicijos neleidžia rastis alternatyviems partijoje žmonėms ir produktyviai dirbti pačios partijos ateities prasme“, – paaiškino B. Ivanovas.
Tuo tarpu L. Bielinis laikėsi kitos nuomonės. Profesoriaus manymu, valstiečiai gali pasinaudoti socialdemokratų krize.
„Mes neturime manyti, kad valstiečiai-žalieji išseko. Jie turi labai didelį potencialą tiek Seime – mes matome, kad jie yra viena iš didžiausių frakcijų, tiek regionuose jie turi atramos taškus. Jie iš tiesų gali labai rimtai organizuoti ir aplink save mobilizuoti visus tuos, kurie yra opozicijoje, kurie nėra valdžioje, bet tam reikalinga sistemiška veikla“, – pažymėjo VDU politologas.
Jis taip pat paaiškino, kad LVŽS vis dėlto nepakanka tiesiog turėti skyrius regionuose – pasak L. Bielinio, su jais būtina daug dirbti.
„Tai, kad jie turi tuos atraminius taškus, visiškai nereiškia, kad jų partinės struktūros – eiliniai žmonės – yra aktyvūs ir organizuotai veikia partijos interesų tikslais. Didžioji dalis tų žmonių, kurie save deklaruoja esantys partiniais valstiečiais-žaliaisiais arba palaiko juos, yra labai pasyvūs. Tie centrai, kurie regionuose išdėlioti, turi dabar mobilizuoti eilinius partinius narius konkrečiam darbui sprendžiant tuos klausimus, kurie tame regione yra labai aktualūs“, – teigė L. Bielinis.
Kitu atveju, taip pat akcentavo politologas, partijai gali kilti pavojus.
„Jei to nebus, partija taip ir neįvyks – mes turėsime tam tikrą centriukų tinklą, kuriuose funkcionuos vienas, du ar trys aktyvesni žmonės, bet realiai partijos nebus“, – sakė profesorius, tačiau kartu pažymėjo, kad šiuo klausimu LVŽS pozicijas ateičiai gali pagerinti iš Seimo pasitraukęs valstiečių pirmininkas R. Karbauskis, būtent žadėjęs stiprinti regioninius partijos skyrius.
Būtina gerinti lyderių komunikaciją
B. Ivanovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu – antrojo karantino metu – pasikeitė politiką stebinčių komentatorių elgesys. Tai, anot jo, matosi išanalizavus komentarus po tekstais apie karantiną ir po straipsniais, kuriuose dabartinę valdžią kritikuoja valstiečių lyderiai.
„Bendrai tautai karantinas vienareikšmiškai nepatinka. Jei matysime pavasarį, tai buvo tikėjimas karantinu, kad tuoj išmirsime, kaip drįstate kritikuoti, o dabar viskas priešingai. Tačiau po straipsniais, kur yra Karbauskio, Skvernelio ar Verygos kritika, tai situacija kitokia. Taip, žmonės nenori karantino, bet jie beda pirštu į tai, kad patys jie (valstiečiai – aut.p.) tą patį darė ir dar baisiau. (…) Žmonės nenori karantino, bet jie ir nenori stovėti šalia Karbauskio ir Verygos, nes jie suprato, kas yra kas, man atrodo“, – pažymėjo B. Ivanovas.
Savo ruožtu L. Bielinis taip pat antrino, kad partija susiduria su lyderių stoka.
„Jau pastebėjome, kai jie buvo valdantieji, kad šioje partijoje yra labai mažai gerai komunikuojančių politikų – žmonių, gebančių laisvai ir energingai komunikuoti su visuomene, žiniasklaida, oponentais. Tokiu būdu šioje partijoje, esant dviem ar trims rimčiau komunikuojantiems, iš tikrųjų daug sunkiau organizuoti kažkokią politinę akciją. Jiems reikės per šį laikotarpį dar sulaukti tokių asmenybių, kurios yra ryškios ir savarankiškai gali efektyviai komunikuoti“, – akcentavo L. Bielinis.
Kokios galimos perspektyvos?
Kalbėdamas apie LVŽS perspektyvas tapti didele, politiškai išsigryninusia partija, B. Ivanovas buvo skeptiškas. Pasak jo, R. Karbauskis politinę organizaciją valdo kaip didžiulį verslą.
„Korporacijų ir partijų funkcionavimas – absoliučiai skirtingi dalykai. Verslininkų politikoje problema yra ta, kad partijose tvarkosi kaip korporacijoje – jokių diskusijų, alternatyvų, visa subordinacija. Reikia kitų sprendimų ir pasitikėjimo daugiau – tokie bosai niekada niekuo nepasitiki ir viską daro patys. Aš nemanau, kad jie pajėgūs patys iš savęs persitvarkyti ir būti politikais“, – kalbėjo politologas.
B. Ivanovo nuomone, partijai nepadėtų ir lyderio pasikeitimas.
„Reikia suvokti, kad Svernelis, kaip partijos lyderis, kol kas neužsirekomendavo ir netapo tuo lyderiu, turėdamas n šansų. Jis turėjo šansus perimti partiją, kai buvo Pranckiečio visas reikalas, buvo siūlymai, bet jis liko Karbauskio pusėje ir vienaip ar kitaip be Karbauskio šios partijos nebūtų“, – sakė VDU politologas.
Tuo tarpu L. Bielinis teigė, kad LVŽS turi potencialo, tačiau jai reikia stiprinti partinę struktūrą ir telkti žmones.
„Dabar šiai partijai bus daug sunkiau rinkimuose ir tuo labiau juos laimėti. Jie turi ieškoti naujų būdų ir turi tvirtinti politinę organizaciją, kito kelio nėra. Nebent kažkaip valdantieji padarys labai daug esminių klaidų, dėl kurių nusisuks visuomenė, bet kol kas mes tokių dalykų nematome“, – pridūrė profesorius L. Bielinis.
