Kad lietuviai vis dar sėkmingai kimba ant sukčių kabliuko, rodo naujausi Lietuvos bankų asociacijos duomenys.
„Visų pirma patys žmonės praleidžia daugiau laiko elektroninėje erdvėje. Kitas dalykas – sunkčių technologijos irgi labai tobulėja ir kuo daugiau jiems sekasi, tuo daugiau jie išteklių skiria sukčių atakoms Lietuvoje“, – LNK komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau nei penkis kartus išaugo sukčiavimas trumposiomis žinutėmis. Pastarosios panašios į banko ar kitų institucijų. Jomis siekiama gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.
Vien rugpjūtį ir liepą sukčiai tokiu būdu iš gyventojų gavo beveik pusę milijono. Skaičiuojama, kad sukčiai trumposiomis žinutėmis iš vieno gyventojo išvilioja vidutiniškai 900 eurų, skambučiais – apie 3 tūkst., siūlydami apgaulingas investicijas – vidutiniškai apie 1,8 tūkst. eurų.
Jau seniai schema: į avariją neva patekę giminaičiai, kurie prašo pinigų, anot Statistikos departamento, dabar sudaro tik labai nedidelę dalį – vos 3 proc. visų sukčiavimo atvejų, bet sukčiai nemiega ir tampa vis išmanesni. Siūlo investuoti į kriptovaliutą, prašo patvirtinti nuorodas apie neva atvežtą siuntinį, o vasarą buvo sugalvoję naują, iki šiol nenaudotą būdą.
„Prisistatinėjo banko darbuotojais, dažniausiai „Swedbank“ darbuotojais, kalbėjo rusiškai ir pasakydavo, kad su jūsų operacijomis ar lėšomis kažkas negerai, būtina patikrinti, todėl suteikite man prisijungimo duomenis“, – LNK pasakojo Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei skyriaus viršininkas Oleg Bikbajev.
Policija atkreipia dėmesį, kad jokie banko darbuotojai neturi teisės prašyti gyventojų prisijungimo duomenų. Dar viena sukčių pamėgta strategija – romantinės apgavystės socialiniuose tinkluose.
„Prisistato turtingu gydytoju, turtingu banko darbuotoju ir taip vyksta komunikacija. Po tos komunikacijos prašoma lėšų, pinigų, žmogus susižavi, dažniausiai moteris, tuo asmeniu. Jis siunčia savo nuotraukas“, – pasakojo O. Bikbajev.
Kad romantika gali apsukti galvą, rodo vos prieš mėnesį įvykdyta sukčių afera, į kurią įkliuvo į 8 dešimtį įkopusi moteris. Su sukčiumi ji susipažino „Skype“, pastarasis prisistatė esantis 17 metų jaunesnis amerikietis. Tarpusavyje jie bendravo su vertėjo pagalba, sukčius paprašė pinigų kelionei į Lietuvą, kad galėtų moterį aplankyti ir pabendrauti gyvai.
Tąkart dėmesiu apsvaiginta moteris sukčiui pervedė beveik 50 tūkst. eurų. Tiesa, nuo padažnėjusių sukčių atakų kenčia ne tik gyventojai, bet ir verslas. „Swedbank“ skaičiuoja, kad šiemet klientams grąžino jau milijoną sukčių pasisavintų eurų.
„Jei esate įmonė ir turite kažkokius tiekėjus, jūs pasitikite jais ir štai čia atsiranda sukčiai, kurie perima susirašinėjimą ir neva jie patampa tais tiekėjais ar pirkėjais. Tada yra klastojamos sąskaitos, jų numeriai ir verslo įmonės atlieka mokėjimus, nežinodamos, kad atlieka juos sukčiams“, – LNK sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Policija perspėja vengti susirašinėjimų su nepažįstamaisiais, neatidarinėti neaiškių nuorodų, niekam neatskleisti asmeninių banko prisijungimo duomenų, o įtarus sukčiavimą, – nedelsiant pranešti policijai. Kitu atveju pinigų susigrąžinti beveik neįmanoma.
