Naujoji Zelandijoje nuskambėjo pasaulio spaudoje, kai rugpjūčio 17 dieną Naujoji Zelandija įvedė visuotinį karantiną, kai buvo nustatytas pirmas vietinio užsikrėtimo koronaviruso delta atmaina atvejis.
I. Kleinaitė teigė, jog naujų koronaviruso atvejų skaičius „nėra labai mažas“.
„Tai yra pandemija, ten, kur yra vienas atvejis, tai reiškia, kad jų yra ir daugiau. O tai yra delta atmaina ir užkrečiamumas yra dvigubai didesnis, perduodamas oru. Tai kai rugpjūčio 17 dieną visas pasaulis buvo nustebęs, kai dėl vieno atvejo visa šalis taip staigia gali nerti į tokią griežtą visuotinę izoliaciją, karantinu to čia nevadiname“, – sakė ji.
Priežastis, anot laidos pašnekovės, labai paprasta – šalyje yra labai mažai ligoninių lovų, tad didesni ligos proveržiai absoliučiai sustabdytų sveikatos sistemą.
„Buvo labai nustebę, labai daug atgarsių pasaulyje sulaukė. Bet situacija ir testavimas parodė, jog dabar yra jau penkta savaitė labai griežtos visuotinės izoliacijos būtent Oklande. Visoje šalyje jau yra laisviau, perėjo jau į antrą lygį. Bet iš viso jau yra nepilnai tūkstantis atvejų. Aišku, pusė iš jų jau yra atsigavę, atsidūrė žmonių ligoninėje, atrodo, jog ir kelios mirtys buvo.
Bet esmė ta, kad Naujoji Zelandija turi labai mažai tų vadinamų ligoninių lovų. Ir ji negali sau leisti žmonėms pakliūti į ligoninę, nes tai visiškai sujauktų sveikatos sistemą. Todėl priimta tokia eliminavimo strategija. Ir visa kova su virusu vyksta ant sienos“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė I. Kleinaitė.
Laidos pašnekovė teigė, jog iš užsienio grįžtantys asmenys turi izoliuotis. Bet kadangi ši viruso atmaina itin užkrečiama, virusas į visuomenę pateko.
„Ir dėl to teko vėl imtis griežtų priemonių. Net griežtesnių nei pernai“, – sakė ji.
Iš namų, anot pašnekovės, galima išeiti tik nusipirkti būtinųjų prekių – maisto, pas gydytoją, skiepytis ir pasportuoti prie savo namų.
„Bet negalima niekur toli važiuoti. Už pusvalandžio kelio mums yra jūra, bet mes negalime iki jos nuvažiuoti. Viskas yra labai griežtai. Ir dar viena griežtesnė priemonė, nei buvo pernai – kaukės tapo privalomos einant bet kur“, – sakė I. Kleinaitė.
Paklausta, kaip visuomenė vertina tokį griežtą užsidarymą, laidos pašnekovė teigė, šiais sugriežtinimais gyventojai nėra patenkinti, tačiau ribojimus palaiko. Jie aiškiai iškomunikuojami.
„Niekas nesidžiaugia, bet yra nuolat daromos apklausos. Ir apklausa, atlikta prieš pat paskelbiant šią visuotinę izoliaciją, buvo tokia, kad 84 procentai palaiko griežtas priemones, nepaisant to, kad jos labai nepatogios. (…) Žmonės tai palaiko, vyksta labai gera komunikacija. Kiekviena griežta priemonė yra paaiškinama, labai kantriai“, – teigė Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė.
Nepaisant nepatogumų, ši strategija jau buvo naudojama šalyje ir jos rezultatai rodo, jog ji pasiteisino.
„Dėl to žinome, kad jeigu susiimsime, vieningai pakentėsime, tada vėl galėsime džiaugtis laisve“, – sakė ji.
Anot I. Kleinaitės, vakcinacijos procesas šalyje pagreitėjo po nustatytų ligos atvejų.
„Lyginant su kitomis šalimis, čia vėliau prasidėjo procesas, jis buvo pakankamai lėtas. Pradėjo skiepytis nuo žmonių, kurie dirba pasienyje, tada medicinos darbuotojus, tada vyriausio amžiaus žmones. Pagal amžiaus grupes žemyn. Bet didelio skubėjimo nebuvo, nes nebuvo viruso. Aš pati galvojau, kad neskubėsiu ir vakciną gausiu tada, kai susiruošiu grįžti į Lietuvą, kai man to būtinai reikės. Būtent tai, kad įvyko šis protrūkis, labai daug žmonių užsimanė skiepytis, vienu metu net pritrūko vakcinos“, – apie vakcinacijos nuo koronaviruso procesą Naujojoje Zelandijoje pasakojo lietuvė.
Pagal paskutinius duomenis, pirmą dozę jau gavę arba užsiregistravę ją gauti yra arti 80 procentų galinčių skiepytis šalies gyventojų.
„Labai per trumpą laiką jis išaugo. Naujoji Zelandija labai stebi kitas šalis, mes turime privilegiją, kad čia viskas vėliau vyksta, tai galima matyti kitų šalių patirtis. Buvo stebimas Izraelis, kad ten 80 procentų šalies gyventojų vakcinuoti nepakako, dabar ir Naujojoje Zelandijoje siekiama, jog būtų paskiepyta 90 procentų gyventojų, galinčių skiepytis.
Bet kaip man teko prieš porą dienų girdėti mūsų premjerės pareiškimus, tai jos tikslas – kad visi pasiskiepytų, kurie gali tai padaryti“, – šalyje keliamus vakcinacijos tikslus komentavo I. Kleinaitė.
Ji teigė, jog protestai vyksta, tai nėra eskaluojama, jiems nėra suteikiama daug dėmesio žiniasklaidoje.
„Šiame etape yra žmonių labai prašoma skiepytis. Nespaudžiama, bet labai prašoma“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė I. Kleinaitė.
