Beveik tikra, kad britiškoji atmaina Lietuvą pasiekė
I. Olendraitė, taip pat dirbanti ir premjerės Ingridos Šimonytės sudarytoje Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryboje, Delfi teigė, jog labiausiai tikėtina, kad britiškoji koronaviruso atmaina Lietuvą pasiekė.
„Labiausiai tikėtina, kad britiškoji atmaina, beveik galėčiau garantuoti, jog ji Lietuvoje yra. Tik tiek, kad kai ji galėjo patekti į Lietuvą, tai lapkričio–gruodžio mėnesį, tada šalyje buvo karantinas. Tikriausiai mes nedavėme galimybės tam virusui tiek išsiplėsti iš vieno importuoto atvejo“, – Delfi sakė I. Olendraitė.
Mokslo tyrėja aiškino, kad paskutinė sekoskaita buvo daryta iš daugiausiai Vilniaus duomenų, o ir priėjimas prie mėginių iš kitur yra sudėtingas.
„Iš limituotų duomenų to nepamatėme. Bet tikėtina, kad ta atmaina su savo puokšte mutacijų yra Lietuvoje, tik dar nėra tiek išplitusi“, – teigė mokslo tyrėja.
I. Olendraitė svarstė, kad jeigu britiškoji koronaviruso atmaina būtų šalyje išplitusi plačiai, gruodžio mėnesį fiksuoti susirgimų rekordai būtų buvę lemti būtent šios priežasties. Ir tokiu atveju aptikta viena ar kita šios atmainos seka.
Mokslo tyrėja Delfi pabrėžė, kad kol kas sisteminio įdirbio šioje srityje nėra, tik pavienės iniciatyvos.
„Kol kas nėra sisteminio įdirbio. Yra labai daug gerų iniciatyvų iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Santaros klinikų ir „Thermofisher Scientific“ įmonės. Bet jos visos yra privačios ar mokslinės iniciatyvos. Tas yra labai gerai, nes be to iš viso nieko nežinotume“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji aiškino, kad sekoskaita būtina situacijos įvertinimui ir galimų priemonių paruošimui.
„Jeigu mes jau žinome, kad yra tam tikros atmainos, kurios galbūt lengviau plinta, yra atsparios imunitetui, parodo neteisingus PGR rezultatus. Tai atlikę sekoskaitą ir žinodami, kas vyksta Lietuvoje, žinome, kam reikia ruoštis.
Mes tikrai žinome, kad ta atmaina tikriausiai yra Lietuvoje ar bet kuriuo metu į šalį atvažiuos. Neįmanoma, kad ji yra visoje Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Danijoje, beveik visoje Europoje ji plinta.
Tai ji vis tiek ateis pas mus. Visi skaičiavimai, kaip atlaisvinti karantiną ir vakcinavimas yra remti tuo, kad norime būti pasiruošę tam laikui, kai ateis ta atmaina. Kad situaciją būtų galima suvaldyti“, – aiškino ji.
I. Olendraitė kalbėjo, jog sekoskaita būtent tai ir parodytų – jei būtų atliekama kas savaitę iš atsitiktinių visos Lietuvos mėginių, būtų galima pasiruošti didesniam susirgimų skaičiui iš anksto.
„Mes esame palankioje pozicijoje, kad galėtume pakentėti karantiną. Nes jei ir bus trečioji, dar didesnė banga ar panaši banga į antrą, kad ji neužkiltų tiek blogai, kiek ji užkiltų, jei ją turėtume dabar“, – ragino Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė.
Mokslo tyrėja I. Olendraitė teigė, kad yra ir dar viena geroji naujiena – karantinas veikia visas koronaviruso atmainas.
„Tiesiog reikia griežčiau ir atsakingiau laikytis esamų taisyklių. Tragedijos nėra, bet į tą reikia labai rimtai atsižvelgti“, – sakė pašnekovė.
Pašnekovė tikino, kad naujos atmainos virusas nors ir plinta greičiau, tačiau didžiulius naujus skaičius užaugina atlaisvinus karantino priemones.
„Pirmas dalykas, nauja atmaina neužauga labai greitai. Pirmas atvejis buvo fiksuotas rugsėjo mėnesį. Tada prieš Kalėdas karantinas buvo atlaisvintas ir būtent tada skaičiai nežmoniškai išaugo.
Antras dalykas, vasarą mes kalbėdavome apie tam tikrus sergamumo skaičius kitose šalyje, tada tai buvo viršutinė riba buvo 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. (…) O dabar mes tikimės pasiekti 200 ribą.
Pagal palyginimą su tuo, kas ką tik buvo, dabartiniai skaičiai yra žymiai geresni. Bet mes net negalime lyginti su tuo, ką turėjome vasarą ar rudens pradžioje. Ta situacija gerėja, bet ji nėra puiki ar itin gera“, – apie dabartines sergamumo koronavirusu tendencijas kalbėjo mokslo tyrėja I. Olendraitė.
Ji kalbėjo, kad kai paskiepyti bus visi rizikos grupės asmenis ir didesni sergamumo skaičiai nebebus tokie baisūs.
„Reikia pragyventi“
I. Olendraitė teigė, kad kelis mėnesius iki pavasario tereikia išgyventi.
„Ne, tikrai ne. Su paprastu gripu galime pasižiūrėti. Žiemą daug daugiau žmonių serga. Dabar tas sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kai reikia pragyventi. Ir jeigu mes išlauksime šį laikotarpį, tikėkimės, kad viskas bus pakankamai gerai“, – sakė ji.
Pašnekovė teigė, kad Vyriausybei patarianti Nepriklausomų ekspertų taryba svarsto kaip atlaisvinti mažiausiai rizikos keliančias karantino priemones.
„Ir per tuos susitikimus kalbama, kad mąstoma atlaisvinti tuos dalykus, kurie padėtų žmonėms, bet nesukeltų daug rizikos“, – sakė I. Olendraitė.
Kaip pavyzdį ji paminėjo jau žiniasklaidoje įvardintą leidimą veikti slidinėjimo centrams. Rizika užsikrėsti ten nėra didelė, beveik minimali.
„Žmonėms psichologiškai tokie atlaisvinimai smagumo pridėtų“, – kalbėjo ekspertė.
Pašnekovė kalbėjo, kad nereikia tikėti, kad pirmieji karantino atlaisvinimai bus labai reikšmingi.
„Vis tiek dabar užsikrėtimo skaičiai yra dideli. Nuo vieno atvejo užaugti iki 100 užtrunka visai ilgai, bet nuo 100 atvejų užaugti iki 1000 užtenka žiauriai mažai laiko. Todėl reikia labai atsargiai išlaviruoti. Ir atlaisvinti tik tai, kas yra būtina, arba kas yra absoliuti minimali rizika, bet turi teigiamą poveikį žmonių emocinei, finansinei būklei“, – prioritetus vardijo ji.
Ji dar kartą pabrėžė, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje vis dar nėra gera. Ekspertų pristatymų karantino scenarijų rėmuose kol kas kalbama tik apie išėjimą iš pačio blogiausio D scenarijaus.
„Mes nešnekame apie buvimą A scenarijuje. Pačiame kontekste svarbu nepasiklysti ir žiūrėti ne į praėjusias savaites“, – Delfi sakė I. Olendraitė.
