aA
Vilniuje penktadienį pasibaigęs Rytų partnerystės viršūnių susitikimas sukėlė daug diskusijų ir vertinimų. Netrūksta nei džiaugsmingų nuotaikų dėl Moldovos ir Gruzijos, kurios parafavo Asociacijos sutartį su ES, nei nusivylimo dėl Ukrainos apsisprendimo.
Viršūnių susitikimo atgarsiai: kas džiaugiasi ir kas piktinasi?
© Dž. G. Barysaitės (lrp.lt nuotr.)

Gruzija džiaugiasi „istorine diena“ Vilniuje

Gruzijos prezidentas penktadienį istorine akimirka pavadino asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) parafavimą Vilniuje, bet pripažino atsargiai vertinantis santykius su Rusija ruošiantis sutarties pasirašymui.

„Tai istorinė diena Gruzijai, istorinė diena Europai“, - žurnalistams Vilniuje sakė Giorgis Margvelašvilis, pasibaigus ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

Asociacijos ir laisvos prekybos sutarties parafavimą prezidentas pavadino labai svarbiu etapu Gruzijos užsienio politikoje, ir sakė, kad Tbilisis sieks sutartį pasirašyti kaip įmanoma greičiau.

ES ir Gruzijos pareigūnai teigia, kad susitarimas gali būti pasirašytas iki kitų metų rudens. Kai kurie analitikai perspėja, kad Gruzija ir Moldova artėjant šiai datai gali sulaukti Rusijos spaudimo, juoba, kad Maskvai jau pavyko įtikinti Ukrainą bent kol kas atsisakyti sutarties.

BNS paklaustas, ar Gruzijoje yra nerimo, jog Rusija padidins spaudimą ruošiantis sutarties pasirašymui, prezidentas atsakė, jog yra atsargus, tačiau bando įtikinti Rusiją, kad eurointegracija bus naudinga, o ne žalinga Maskvai.

„Esame atsargūs. Bandome perduoti žinią visoms sostinėms, kad turtinga, demokratinė Gruzija išeis į naudą visiems Gruzijos kaimynams, įskaitant Rusijos Federaciją“, - sakė jis.

Šį mėnesį pareigas pradėjęs eiti Gruzijos prezidentas taip pat patikino, kad naujoji valdžia politiniais pagrindais nepersekios buvusių vadovų.

„Sutinku, kad politinė vendeta, bet kokia vendeta yra blogai, ir patvirtinu mūsų pasiryžimą veikti pagal įstatymus, nesiimti politinio persekiojimo“, - sakė jis.

G.Margvelašvilis patikino, kad jokie įtarimai nėra pareikšti jo pirmtakui Michailui Saakašviliui, kuris, kai kurių pareigūnų teigimu, negrįžta į Gruziją bijodamas, kad sulauks kaltinimų.

„Kiek esu informuotas, M.Saakašvilio atveju nėra jokių kaltinimų. Taigi jis yra laisvos šalies ir laisvo pasaulio laisvas pilietis. Jis gali būti kur nori. Šiuo klausimu daugiau komentarų neturiu“, - sakė Gruzijos prezidentas.

Moldova tikisi išvengti problemų su Rusija

Moldova visada siuntė tą pačią žinutę ir Europos Sąjungoje (ES), ir Maskvoje, todėl tikisi tęsti dialogą su partneriais Rusijoje ir išvengti problemų, kurios būtų pagrįstos ne objektyviomis priežastimis, o emocijomis. Tai interviu BNS Vilniuje penktadienį sakė Moldovos ministras pirmininkas Iurie Leanca (Jurijus Lianka).

„Mes niekada neturėjome kokių nors veidmainiškų žinučių vienokių Briuselyje, kitokių Maskvoje, mes visada naudojome lygiai tą pačią kalbą su visais. Mes viliamės, kad dėl to galėsime išvengti mūsų santykiuose (su Rusija – BNS) problemų, kurios neturėtų kokių nors natūralių objektyvių priežasčių, bet būtų pagrįstos emociniais aspektais“, - po asociacijos sutarties parafavimo kalbėjo Moldovos premjeras.

Jis teigė, jog tęs dialogą su Rusijos partneriais visuose lygmenyse, ką ir darė pastarąsias savaites. Anot premjero, tiek Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, tiek Rusijos Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas patvirtino pripažįstantys Moldovos tikslus.

I.Lenca teigė, jog galvoja apie tai, kokia gali būti Rusijos reakcija, tačiau koncentruojasi į tai, kas priklauso nuo jų pačių ir ką šalis gali kontroliuoti.

Anot Moldovos premjero, šalies tikslas – narystė ES. Geriausias pavyzdys jų šaliai - Baltijos šalys, kurių įkvėpti moldavai pasiekė nepriklausomybę. Ypač šalies gyventojams eurointegracijos rezultatus padeda suprasti vizitai į Baltijos šalis, kuomet žmonės įsitikina, kad Estija, Latvija, Lietuva, kurios prieš 22 metus buvo lygiai toje pačioje startinėje pozicijoje, dabar yra laisvos šalys su gerais atlyginimais, konkurencingomis pensijomis, su daugybe investicijų.

I.Leanca įsitikinęs, kad vieną iš didelių Moldovos problemų - Padnestrės konfliktą - padės spręsti bevizis režimas su ES. Anot jo, jau dabar daugėja ten gyvenančių žmonių, norinčių tapti Moldovos piliečiais.

„Skaičius tų, kurie gyvena Padnestrėje ir nori gauti Moldovos pilietybę, nes jie turi tokią teisę, auga“, - sakė Moldovos premjeras.

Gruzija ir Moldova penktadienį Vilniuje parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES), tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti istorinį susitarimą.

Moldovos premjeras I.Leanca savo ruožtu teigė, kad Vilniuje žengtas žingsnis priartins jo valstybę pilnateisės narystės link.

„Tai yra aiškus kelias pirmyn mūsų santykiuose, kurie neabejotinai vieną dieną atves mano šalį į ES“, - po pasirašymo ceremonijos Vilniuje sakė Moldovos premjeras.

ES vadovai sakė tikintys, kad sutarčių tekstą preliminariai Vilniuje patvirtinusios Moldova ir Gruzija jas galutinai galėtų pasirašyti kitais metais.

D. Grybauskaitė: laukia ilgas kelias į Europą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia bendrą Rytų partnerystės šalių vadovybės ir opozicijos atsakomybę dėl jų europinės ateities.

Tai Lietuvos vadovė išsakė penktadienį susitikusi su šešių Rytų Partnerystės šalių - Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos - opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovais.

„Vilniuje įvyko realus Rytų partnerystės postūmis. Su Moldova ir Gruzija jau parafavome asociacijos sutartis. Tačiau dar laukia ilgas kelias į Europą. Todėl reikalingas visų politinių jėgų susitelkimas, tvirta valia bei ryžtas įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, atremti išorinį spaudimą ir bandymus sužlugdyti integracinius procesus“, - Prezidentūros išplatintame pranešime cituojama prezidentė.

Prisimindama Lietuvos patirtį prezidentė pabrėžė, kad narystės ES siekį rėmė visos šalies politinės partijos - buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas, kuriuo tiek valdančioji koalicija, tiek opozicija įsipareigojo laikytis europinio kurso. „Buvo sutelkti visi šalies pajėgumai ir per sąlyginai trumpą laikotarpį Lietuva padarė didžiulę pažangą ir sėkmingai įstojo į ES“, - pažymima pranešime.

D. Grybauskaitės teigimu, europinės transformacijos kelias yra sudėtingas, tačiau tai kelias į sėkmę, kuris užtikrins demokratinę valstybių raidą, geresnį ir saugesnį gyvenimą žmonėms.

Prezidentė taip pat pabrėžė, jog Europos Sąjunga niekada neišsižadės demokratijos principų ir vertybių, todėl su ja suartėti siekiančios šalys turi dėti visas pastangas, jog būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, realiai užtikrinta įstatymo viršenybė, sąžiningi ir nešališki teismai.

„Sėkmingai įgyvendinus įsipareigojimus, įdiegus europinius principus ir standartus bei pasirašius Asociacijos sutartis, kurios taip pat apima laisvosios prekybos susitarimus, Rytų partnerėms atsivers didžiulė - 500 milijonų vartotojų rinka, prasiplės prekybiniai ir verslo ryšiai, šalys taps patrauklesnės ES investicijoms“, - pranešime nurodomi eurointegracijos privalumai.

Ukrainiečiai rankomis simboliškai sujungė Ukrainą su Europos Sąjunga

Tūkstančiai ukrainiečių penktadienį susikibę rankomis sudarė simbolinę, savo šalį su Europos Sąjunga jungiančią grandinę; taip elgiamasi todėl, kad prezidentas Viktoras Janukovyčius nesugebėjo išgelbėti svarbios sutarties su Bendrija.

Apsisiautusių žvaigždėtomis ES vėliavomis ir skanduojančių „Ukraina yra Europa“ protestuotojų gyva grandinė, prasidėjusi Nepriklausomybės aikštėje Kijeve, nuvingiavo Kreščiatiku ir kitomis gatvėmis.

Vakarų Ukrainoje rankomis susikibo apie 20 tūkst. bene labiausiai į ES integruotis norinčio Lvovo gyventojų.

„Visa tai reiškia, kad dauguma Ukrainos gyventojų nori būti Europoje“, – sakė naujienų agentūrai AFP Andrijus Hryciukas, Lvovo studentas.

Apie šimtas žmonių net kirto Ukrainos bei Lenkijos sieną, kad pratęstų gyvąją grandinę į Europos Sąjungos teritoriją, sakė šios akcijos rengėjai.

„Dešimtys tūkstančių žmonių susikabino rankomis visuose miestuose nuo Kijevo iki sienos vakaruose“, – sakė Oleksandras Pachalčiukas, vienas iš šių rengėjų.

Tradicinė istorinio ir kalbinio lūžio linija padalijo Ukrainą į Kremliui draugiškus rusakalbius rytus ir proeuropinius ukrainietiškai kalbančius vakarus.

Už narystę ES stojantys demonstrantai, daugiausia jaunimas, jau šeštą dieną protestuoja gatvėse, V.Janukovyčiui atsisakius pasirašyti svarbią politinę ir laisvos prekybos sutartį su Briuseliu – tai būtų simboliškai istorinis Kijevo atsiribojimas nuo Maskvos.

Opozicija smarkiai užsipuolė prezidentą V.Janukovyčių, nepanorėjusį išgelbėti sutarties Vilniuje per ES ir Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimą, ir apkaltino jį valstybės interesų išdavimu.

„Šiandien Janukovyčius užtraukė gėdą Ukrainai viso pasaulio akivaizdoje“, – pareiškė pasaulio bokso čempionas ir vienas Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko Vilniuje viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Vilniaus viršūnių susitikimas parodė visišką Janukovyčiaus nesuderinamumą su Europos lyderiais, kai kalbama apie vertybes, standartus ir elgesį“, – sakė jis žurnalistams.

Ukrainos rytuose ir vidurio regione tūkstančiai žmonių protestavo prieš sutartį su ES, bet juos užgožė žymiai daugiau europietiškų mitingų kituose Ukrainos regionuose.

Tuo tarpu prezidentas V.Janukovyčius penktadienį pareiškė, kad Ukraina nori pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES) artimiausioje ateityje.

„Aš patvirtinu Ukrainos intenciją pasirašyti asociacijos susitarimą artimiausioje ateityje“, – V.Janukovyčiaus atstovų žiniasklaidai Vilniuje išplatintame pranešime teigė Ukrainos prezidentas.

JAV surinkta tūkstančiai parašų dėl sankcijų Janukovyčiui

JAV Baltųjų rūmų tinklalapyje daugiau kaip 85 tūkst. žmonių pasirašė po peticija, kuria JAV administracija raginama skelbti sankcijas Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir vyriausybės nariams.

Iki gruodžio 26 dienos reikia surinkti bent 100 tūkst. parašų, kad šią peticiją imtų svarstyti JAV administracija.

Peticijos autoriai tvirtina, kad „Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo vyriausybė atmeta Ukrainos piliečių teisę priartėti prie Vakarų civilizacijos“.

„Mes reikalaujame asmeninių sankcijų p. Janukovyčiui ir Ukrainos ministrų kabinetui, jeigu p.Janukovyčius nepasirašys Ukrainos ir ES asociacijos sutarties per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, Lietuvoje, 2013 metų lapkričio 29 dieną“., – sakoma peticijos tekste.

Peticijos autoriai reikalauja, kad sankcijos apimtų „draudimą atvykti į JAV ir ES p.Janukovyčiui ir Ukrainos vyriausybės narių artimiesiems“, taip pat „įšaldyti su jais susijusių bendrovių įšaldyti bankų sąskaitas“.

Kai tik peticiją pasirašys 100 tūkst. asmenų, ji automatiškai bus išsiųsta svarstyti Baltiesiems rūmams, nors įstatymas neįpareigoja administracijos patenkinti ją.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Antroji viruso banga versle ir ekonomikoje: įvardijo sektorius, kuriems ji kirstų skaudžiausiai (8)

Pasauliui vis garsiau kalbant apie galimą antrąją koronaviruso bangą bei daugėjant susirgimų...

Kaimyninėse šalyse – karantino lyg nebūta: lietuvių šeima patarė, ką pamatyti ir kaip sutaupyti (72)

Tik atsivėrus sienoms atostogų savaitę ketinome skirti Estijos ir Latvijos lankymui. Kito...

Lukašenka ruošiasi neramumams: prie Minsko – vandens patrankos ir speciali karinė technika skelbia apie kibernetines atakas (11)

Į Minską gabenama speciali karinė technika, platformos „Telegram“ kanale „Nexta“,...

Svarbiausių savaitgalio įvykių apžvalga: teršalai Klaipėdos uoste, griūvantys balkonai ir viruso plitimas

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Jos rankose ir žavesyje buvo pakibęs visos Lietuvos likimas (33)

Jos šeimos namuose buvo skaitomi „Aušra,“ „Varpas,“ lietuviški kalendoriai. Tai – tik...

Baltarusijoje vyksta balsavimas prezidento rinkimuose  jau balsavo per 50 proc. rinkėjų (324)

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas prezidento rinkimuose, kuriuose 26 metus šaliai...

Mįslingai nužudytai mažajai grožio konkursų dalyvei būtų sukakę 30-imt: naujos tyrimo detalės ir keistas įtariamojo elgesys

Praėjo daugiau nei 23 metai nuo tos dienos, kai savo namuose JAV Kolorado valstijoje rasta negyva...

Prasidėjo pinigų dalybos senjorams: reakcijos skiriasi kardinaliai (388)

Senjorams pradėtos dalyti 200 eurų vienkartinės išmokos. Patys pensininkai sako, kad papildomi...

Vystytojų pastebėtas Vilniaus rajonas demonstruoja savo potencialą: NT kainos čia dar nesikandžioja (63)

Vilniaus vieta, kurioje anksčiau buvo kaimas, o prie miesto ji prijungta tik 1969 metais –...

Kinija demonstruoja raumenis NATO teritorijoje (237)

Vieną apniukusį praėjusio mėnesio rytą Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius atvyko į...

|Maža didelių žinių kaina