Viesulą mariose užfiksavęs vyras nuotraukomis pasidalino socialinio tinklo „Mūsų Neringa“ grupėje. Nuotraukos buvo įkeltos apie 10.30 val. ryto.

Lietuvos hidrometeorolijos tarnyba DELFI patikino, kad tokio reiškinio nefiksavo, tačiau tokių reiškinių Lietuvoje pasitaiko.

„Būna tokie dalykai, bet jie nepavojingi. Dabar ten eina konvekciniai debesys, ten yra toks atmosferos nepastovumas ir užsisukti gali“, – telefonu teigė hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė.

Susiformavęs viesulas, anot sinoptikės, iki žemės nusileidžia ne visada. Vis dėlto konkrečiu užfiksuotu atveju, kai sūkurys nusileidęs į vandenį, gali pridaryti ir rimtų nuostolių.

„Kai nusileidžia iki žemės, aišku, gali suktis stipriau ir kažkokiame siaurame ruože padaryti nuostolių, bet pas mus jie dažniausiai būna mažo mastelio – jis gali iki žemės nusileisti, bet jo takas neapima didelės teritorijos. Čia yra viesulas, jeigu lietuviškai, tornadžiukas, jeigu amerikietiškai“, – aiškina sinoptikė.

Pasak pašnekovės, pavojingiausias toks reiškinys gali būti tada, kai nukeliauja į sausumą ar nusileidžia tiesiai ant laivo. Sinoptikės teigimu, tokių reiškinių susidarymą prognozuoti pakankamai sunku.

„Iš tikrųjų sudėtinga prognozuoti. Kai mes prognozuojame škvalą, tai yra tas vadinamas horizontalus vėjas, kur ašis horizontali, sūkurys horizontalus. Jeigu esate matę grūdų kombainą, tai škvalo judėjimas yra toks, tas kombaino volas rieda ir skina medžius. Perkūnijos metu tokių dalykų dažniau pasitaiko.

Viesulo ašis yra vertikali, statmena žemės paviršiui. Ji įvyksta rečiau ir turi būti geras terminis kontrastas, bet va kai kada įvyksta“, – teigia sinoptikė.

Anot sinoptikės, viesulas galėjo susiformuoti todėl, kad susidarė pakankamai ryškus temperatūros kontrastas, nes mariose temperatūra yra daugiau nei 20 laipsnių šilumos.

„Kai yra nepastovumas, tai tas šiltas, drėgnas pažemio oras energingai kyla į viršų ir formuojasi kamuoliniai debesys, audros debesys. Tame audros debesyje įvyksta visokių krypčių maišymasis ir gali užsisukti“, – teigia pašnekovė.