VPT vadovė per posėdį konstatavo, kad viešinimo sritis yra jautri.
„Ir mes tą esame įsivertinę tarp prioritetinių sričių, bet kažko labai ženkliai nesame padarę šitoje srityje. Turbūt, ne paslaptis, kad su Europos parama atkeliavusios lėšos ir prievolė viešinti procesą ir rezultatą iškraipė rinką, dėl to, kad žiniasklaida, su savo prigimtine teise ir norais viešinti ir skleisti informaciją, jie pradėjo elgtis taip, kad be pinigų jie nebeviešina gerų naujienų. Prasidėjo žiniasklaidos pirkimai“, – kalbėjo D. Vilytė.
VPT vadovė apžvelgė artimiausių laikų istorinį kontekstą.
„Jeigu atsisuksime truputį atgal – 2004-2007 m., buvusios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės skandalas, Darbo partijos skandalas su įvairiomis viešinimo kampanijomis, Lietuvos energijos – su Ignalinos atominės elektrinės dalykais. Tai yra pasikartojantys dalykai“, – teigė D. Vilytė.
Ji pakartojo, kad „viešinime Lietuva turi bėdų, žiniasklaida yra perkama.
„Už bet kokį viešinimo procesą jie nori pinigų, o rinkiminiais laikotarpiais, politikai, jūs geriau už mane žinote, kaip tai yra jautru. Ir, aišku, tai yra sąsajos tam tikrų viešinimo agentūrų arba žiniasklaidos leidinių su tam tikrais politikais. Tos sąsajos yra, ir čia, turbūt, nėra nei vienos politinės jėgos, kurią būtų galima įvardinti pavyzdžiu, kad ten to nevyksta. Deja, taip yra“, – sakė D. Vilytė.
Ji neatmetė, kad D. Gudelio verslo sėkmė gali būti susijusi su „valstiečių“, kuriems jis padėjo laimėti rinkimus, istorija.
„Matyt, pono Gudelio dalyvavimas 2016 m. rinkimuose ir „valstiečių“ pergalė automatiškai turėjo įtakos jo sėkmei 2018 m., nes mes matome labai gražų augimą“, – sakė D. Vilytė.
Jos teigimu, reikia politinio susitarimo tuo klausimu valstybės mastu.
„Nes galima vardinti agentūros, kurios vienaip ar kitaip susijusios su viena ar kita politine jėga. Tas pats yra su konservatoriais, tas pats yra su Darbo partija, su socialdemokratais ir t.t. Tie patys dalykai atsikartoja net ir savivaldose, kai yra perkama mažos vertės pirkimai iš susijusių tarybos narių giminaičių arba vaikų įmonių. Teisė lyg ir yra, bet pareigos nusišalinti ir nedalyvauti nėra. Su Europos parama mes gavome bėdą, ir ta bėda pasireiškia taip, ir ji pasireiškia ypač jautriai aplink rinkimų laikotarpį“, – kalbėjo D. Vilytė.
Ji taip pat pakartojo savo poziciją, kad politinio pasitikėjimo pareigūnų dalyvavimo komisijoje galiu pakartoti tai yra ydinga praktika.
„Turbūt, buvo galvota, kad siųsti ekspertus, bet, kai ekspertai tampa ir politinio pasitikėjimo asmenys šitoje vietoje yra jautru. Šitoje vietoje reikėjo nusišalinti. Įstatymas to nedraudžia, (…) bet čia daugiau tokie etikos dalykai, (…) nes aukščiau stovinčios institucijos dalyvavimas gali turėti įtakos“, – sakė D. Vilytė.
Razma nesuprato, kuo čia dėti konservatoriai
TS-LKD atstovas Jurgis Razma sureagavo į tai, kad VPT vadovė savo pasisakyme paminėjo ir jų partiją.
„Jūs čia taip drąsiai pasakėte, kad visos partijos yra susijusios su kažkokiomis konkrečiomis agentūromis, ir ten yra, galima suprasti, selektyvūs laimėjimai. Bet aš taip apie mūsų partiją pagalvojau, kad mes kiekvienuose rinkimuose vis kažkokią kitą agentūrą bandome samdyti, ir vis keikiamės nepatenkinti jų rezultatais, ir nepastebėjau, kad po to kažką jos laimėtų. Bijau, kad čia neprisiimsime tų nuopelnų, kuriuos priskyrėte visiems“, – sakė J. Razma.
VPT vadovė tada paklausė, ar teko jiems dirbti su D. Gudeliu.
G. Landsbergis paminėjo, kad yra buvęs labai mažos vertės jų paslaugų pirkimas 2012 m. per rinkimus.
„Ir pralaimėjome“, – pridūrė G. Landsbergis .
Kaip esame skelbę, DELFI gauti susirašinėjimai rodo, kad su D. Gudelio įmonės specialistais konservatorius Ž. Pavilionis vasarį derino pareiškimo SEB banko vadovams dėl Gitano Nausėdos tekstą. Tiek jis pats, tiek „vipcommunications“ direktorius Giedrius Galdikas teigė, kad jų bendravimas buvo neatlygintinas. G. Landsbergis teigė, kad jam vadovaujant partijai jokių ryšių su D. Gudelio ir jo įmone partija nepalaikė.
Gudelio bendrovės laimėtų pirkimų NMA netikrino
D. Vilytė teigė, kad D. Gudelio bendrovės laimėtų pirkimų NMA jos tarnyba netikrino. Savo pasisakymą ji pradėjo nuo to, kad, pasak jos, yra susiformavusi klaidinga nuomonė visuomenėje, kad pateikus skelbimą apie numatomą viešąjį pirkimą ir patalpinus su pirkimu susijusius dokumentus (technines sąlygas ir kvalifikacinius reikalavimus), jie kažkaip patikrinami VPT.
„Mes, gavę iš perkančiųjų organizacijų informaciją apie planuojamus pirkimus, jų nepatikriname. Mes tik pasižiūrime labai techninius dalykus (…), bet tas, kas užkoduota techninėse specifikacijose arba kvalifikaciniuose reikalavimuose, mes tikrai nematome“, – sakė D. Vilytė.
VPT vadovė informavo, kad nuo 2018 m. balandžio jie šiek tiek pakeitė savo struktūrą ir pagal prioritetines sritis tam tikrų sričių pirkimus peržiūri.
„Į peržiūrėtų pirkimų imtį šie su NMA viešinimu susiję pirkimai nepateko. Ir tvirtinti, ar jie su pažeidimais, ar be pažeidimų mes negalime. Padaryti išvadą, kokie tai yra pirkimai, mes galėtume tik atlikę pilną šių pirkimų procedūrų ir sutarties vertinimą.
Aš manau, kad grubūs pažeidimai, susiję su kvalifikaciniais reikalavimais arba su techninių specifikuotais užkoduotais reikalavimais, gal juose ir nebuvo. Gali būti problemų sutarties vykdymuose – su atsiskaitymais, su prisirišimais prie vienos ar kitos informacinės priemonės. Tą teigti mes galėtume atlikę vertinimą“, – teigė D. Vilytė.
Tačiau ji teigė negalinti šiuo metu pasisakyti dėl už milijoną eurų 2018 m. NMA vykdytų trijų pirkimų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui. Tačiau patikino, kad tarnyba nėra gavusi signalų iš rinkos, kad kas nors ten yra netvarkoje.
„Pirkimai buvo vykdyti ne mažiausios kainos, bet ekonominio naudingumo principu. Tai reiškia, kad buvo ekspertinis vertinimas ir ekspertinis balų suteikimas už turinį. Šių pirkimų laimėtojas, „Viešosios informacijos partneriai“, nežiūrint tai, kad jie laimėjo pagal turinį, jie dar laimėjo ir pagal mažiausią kainą“, – sakė D. Vilytė.
Klausimų sukėlė Gudelio bendrovės laimėti viešieji pirkimai
Portalo 15 min.lt tyrimas atskleidė, kad 2018 metais Vyriausybės kanceliarija viešųjų ryšių bendrovės „vipcommunications“ vadovui išrašė mažiausiai 19 leidimų patekti į rūmus.
Anot portalo, D. Gudelio įmonės laimi daug viešųjų pirkimų. Pernai „VIP Viešosios informacijos partnerių“ ir „MIG marketingo idėjų generatoriaus“ bendra laimėtų sutarčių siekė daugiau nei 2,5 mln. eurų. Sutartis šios bendrovės sudarė su įvairiomis valstybės institucijomis: Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA), Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis.
Praėjusią savaitę TS-LKD frakcija buvo susitikusi su NMA vadovu Eriku Bėrontu. Dviejuose D. Gudelio bendrovės laimėtuose viešuosiuose konkursuose Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) tarp ekspertų buvo ir premjero Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas, teigė E. Bėrontas.
TS-LKD posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras G. Surplys išsakė nuomonę, kad viešuosiuose pirkimuose neturėtų dalyvauti politinio pasitikėjimo asmenys rinkimų metu.