Už civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 60 Seimo narių, prieš buvo 52, 3 balsuodami susilaikė.
Vieningai prieš balsavo opozicinės darbiečių ir valstiečių frakcijos, taip pat – Mišri Seimo narių grupė. Vieningai už balsavo valdančioji Laisvės frakcija.
Konservatorių, Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų ir demokratų frakcijų gretose nuomonės išsiskyrė.
Kaip balsavo kiekvienas tautos atstovas, galite patikrinti čia.
Raskevičius: nematom ir negirdim kai kurių piliečių
Antradienį į Seimo tribūną stojęs Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į tuos, kurie ketina nepalaikyti civilinės sąjungos įteisinimo.
„Mes negirdim ir nematom kai kurių Lietuvos Respublikos piliečių <...>. Kai kurie iš jūs apsimetame, kad tokių žmonių – tokių žmonių, kaip aš – Lietuvoje nėra, jie apskritai neegzistuoja. Kadencija po kadencijos, o kai kurie iš jūsų – dešimtmetis po dešimtmečio, mūru stovėjote prieš žmogaus teisių klausimus. Kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujate piktai miniai, o galbūt tik partijai, kurios nariais buvote iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad Civilinės sąjungos įstatymas nieko iš nieko neatima, o daliai visuomenės suteikia daugiau teisių ir teisinės apsaugos.
„Tik apie tiek mes šiandien ir kalbame balsuodami už Civilinės sąjungos įstatymo projektą“, – sakė T. V. Raskevičius.
Politikas paminėjo, kad jo sąžinė – rami, tikino, kad dėl projekto padarė viską, ką galėjo.
Tiesa, T. V. Raskevičius pasvarstė, jog kai kurie parlamentarai, spręsdami dėl civilinės sąjungos, balsuos ne pagal savo įsitikinimus, o galvodami apie populiarumo reitingą per artėjančius rinkimus.
Kubilienė: iniciatyva neturi tautos mandato
Visiškai priešingą poziciją išsakė į tribūną stojusi Seimo valstietė Asta Kubilienė. Pasak jos, siūlymas įteisinti civilinę sąjungą neturi tautos mandato.
Parlamentas, įteisindamas civilinę sąjungą, politikės matymu, įteisintų alternatyvą santuokai.
„Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų prilyginimui šeimai, tačiau faktai rodo visai ką kitą – apie 72 proc. žmonių tam nepritaria <...> ir tai nėra tik kažkokių portalų apklausos, tai yra reprezentatyvūs piliečių nuomonės tyrimai“, – kalbėjo valstietė.
Jos nuomone, jeigu norima įteisinti „alternatyvų santuokai teisinį šeimos kūrimo būdą“, tai privaloma daryti keičiant Konstituciją.
„Geriausia tą padaryti referendumo būdu“, – siūlė A. Kubilienė.
Tam antrino ir darbietis Andrius Mazuronis.
„Tai turi būti daroma ne kažkokiu atskiru įstatymu. Tai turi būti konstitucinio reguliavimo klausimas. Jeigu jau kalbame apie tokius pokyčius, visų pirma, jie turėtų būti daromi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – pažymėjo jis.
Valinskas: bažnyčios kitur nesugriuvo, altoriai neperskilo
Į diskusiją įsitraukęs Seimo konservatorius Arūnas Valinskas teigė, kad laikas sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius buvo dar tada, kai mes pasirinkome vakarietiškos civilizacijos kryptį, Europos Sąjungos kryptį, NATO kryptį.
„Civilinės sąjungos oponentai teigia, kad gina šeimą. Bet būtent šeimoms šiandien svarstomo reguliavimo ir reikia. Šeimoms ne pagal vieną ar kitą dokumentą, kurį valstybė šiuo metu įgali išduoti, bet pagal kuriamų santykių turinį, pagal įsipareigojimo vienas kitam svarbą, pagal mūsų Konstituciją, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, galų gale, pagal sveiką protą ir logiką“, – dėstė A. Valinskas.
Anot jo, tos pačios lyties porų santykius teisiškai yra sureguliavusios ir kitos užsienio valstybės, kurios turi kur kas gilesnes ir platesnes religijos, krikščionybės, katalikybės šaknis nei mes Lietuvoje.
„Nuo to bažnyčios nei Ispanijoje, nei Italijoje, nei, jeigu norim žvelgt šiek tiek plačiau, JAV neužsidegė, nebuvo išnešiotos po plytą, ten altoriai jose neperskilo“, – tęsė parlamentaras ir svarstė, kad Lietuvai sunku įteisinti civilinę sąjungą, nes esame postsocialistinė šalis.
Širinskienė: civilinė sąjunga turi panašumų su santuoka
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė pasisakė prieš civilinės sąjungos įteisinimą. Pasak jos, tai turi panašumų su santuoka.
„Dabar išlieka vienintelė intriga, tai yra intriga, kiek Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijoje yra krikščionių demokratų. Nes vis dėlto jūsų pasiaiškinimas ir pasiteisinimas, kad tai nėra šeima, išsiblaškė kaip dūmas“, – komentavo parlamentarė.
„Tie, kurie turi nuomonę,kuria palaiko tradicinę šeimą, yra padaromi marginalais, paribio politikais ir visuomenės veikėjais. Tai yra nesąžininga ir tie, kurie nori, kad sąžinė vadovautų Lietuvai, kad būtų dora politika, turi šiandien apginti tas vertybes, nes būtent dėl to rinkėjai balsavo už tas politines jėgas ir tuos politikus, kurie pasisakė šiais klausimais“, – sakė Seimo narys Mindaugas Puidokas.
Stebėti balsavimo dėl Civilinės sąjungos projekto antradienį į Seimo salės balkoną atvyko Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko, kiti aktyvistai.
Vietoje Partnerystės įstatymo pataisų teiktą Civilinės sąjungos įstatymo projektą registravo parlamentarai iš valdančiosios daugumos. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.
Koalicija „sutarė nesutarti“
Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.
Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Praėjusį pavasarį Seimas dar pateikimo stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.
Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.
Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.
Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija į koalicijos sutartį įsirašė tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.
Tiesa, partijos tuo pačiu šiuo klausimu „sutarė nesutarti“ ir pripažino, kad frakcijose yra nuomonių skirtumų.
Tikslą įteisinti lyčiai neutralią partnerystę parlamentinės socialdemokratų, liberalų, laisviečių partijos įsirašė į rinkimų programas.
