Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.
„Informavau premjerę apie besitęsiančią įtampą Egėjo jūros regione, kurią išprovokavo Turkijos veiksmai ir eskalacinė retorika, kuri, deja, kenkia stabilumui ir saugumui“, – žurnalistams sakė K. Micotakis.
Pasak jo, „revizionistinė retorika“ yra nereikalingas įtampos šaltinis, ypač tarp dviejų NATO sąjungininkių ir vykstant karui Ukrainoje.
K. Micotakis teigė, kad Graikija visuomet palieka „langą dialogui“ su kaimyninėmis šalimis.
Abi NATO priklausančios kaimynės jau ne vieną dešimtmetį nesutaria dėl jūrų sienos ir teisių į energijos išteklių žvalgymą Egėjo jūroje bei Viduržemio jūros rytuose.
Pasak Atėnų, Ankara nuo 1973 metų neteisėtai žvalgo naftos telkinius Egėjo jūros šiaurinėje dalyje.
Be kita ko, Graikija kaltina Turkiją sąmoningai siunčiant orlaivius virš Graikijos salų.
Tuo metu Ankara tvirtina, kad Atėnai dislokuoja pajėgas Egėjo jūros salose, pažeisdama taikos sutartis, pasirašytas po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, K. Micotakis apkaltino Turkiją dvigubu žaidimu.
„Turkija mano, kad nereikia rinktis pusės, lyg nebūtų aiškios skirties tarp to, kas yra teisinga, ir to, kas yra neteisinga. Turkija aprūpina Ukrainą ginklais, tačiau taip pat tenkina Rusijos ekonominius interesus“, – sakė Graikijos premjeras.
Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) narystės siekiančios šalys turi laikytis bendros europietiškos pozicijos, kad sankcijos veiktų ir Rusija būtų nubausta.
Jungtinės Valstijos ir ES spaudžia Ankarą laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nesutinka ir siūlo savo šalį kaip neutralią vietą galimoms deryboms dėl paliaubų. Jis taip pat patvirtino įvairius susitarimus, dėl kurių eksporto į Rusiją vertė pastaraisiais mėnesiais išaugo daugiau nei dvigubai.
Palaiko idėją siekti Rusijos atsakomybės už agresiją Ukrainoje
K. Micotakis sako palaikantis idėją siekti Rusijos atsakomybės už nusikaltimus Ukrainoje, bet tiksliai nenurodė, ar palaikytų Lietuvos siūlymą kurti specialųjį tribunolą Rusijos vadovams.
„Jei karo nusikaltimai yra įvykdyti ir jei yra pakankamai įrodymų, kad tai yra karo nusikaltimai, sakyčiau, kad tie, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, turėtų būti patraukti atsakomybėn. Manau, kad visi Europos Vadovų Tarybos nariai su tuo sutiktų“, – per bendrą Lietuvos ir Graikijos premjerų spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė K. Micotakis.
„Iš principo, mes tai aiškinamės. Kaip sakiau jums: mes norime būti tikri, kad tie, kurie įvykdė nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis, paklaustas, ar palaiko būtent Baltijos valstybių siūlomą specialaus tribunolo institutą, kuris aiškintųsi Rusijos vadovų atsakomybę.
K. Micotakis taip pat tvirtino, kad Graikija smerkia Rusijos išpuolius prieš civilius, kritinę infrastruktūrą bei pažadėjo ir toliau remti Ukrainą tiek politiškai, tiek karinėmis, finansinėmis ir kitomis priemonėmis.
„Smerkiame Rusijos raketų ir dronų atakas Ukrainoje, dėl kurių žūsta civiliai, kritinės infrastruktūros naikinimą. Ir toliau palaikome Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Būsime su Ukraina tiek, kiek reikės, ir toliau suteiksime ne tik politinę, bet ir finansinę, karinę, humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms“, – sakė Graikijos vyriausybės vadovas
Baltijos šalių diplomatijos vadovai ragina ES su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad minėtas teisinis institutas galėtų būti įkurtas ES narių, o vėliau prie jo prisidėtų kitos pasaulio šalys.
Kyjivas teigia parengęs ir valstybių partnerių diplomatams perdavęs tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektą, kurį turėtų pasirašyti vyriausybės, tačiau Ukrainos idėja kol kas platesnio palaikymo nesulaukė.
Lietuva tarptautinę bendruomenę tokį tribunolą, kuris leistų teisti Rusijos ir Baltarusijos vadovus, ragino kurti nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.