1894 metais gimęs K.Skebėra paskutinio gimtadienio sulaukė sausio mėnesį. Ilgaamžis sostinės Senamiestyje gyveno vienas. Jis nebuvo sukūręs šeimos, nesusilaukė vaikų. Į Vilnių K.Skebėra persikėlė iš Širvintų rajono, Bagaslaviškio, devintojo dešimtmečio pabaigoje, tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

K.Skebėra buvo Lietuvos laisvės kovų savanoris, 1923 metų Klaipėdos sukilimo dalyvis, demarkacijos zonos tarp Širvintų ir Perlojos partizanas, vienas iš Šaulių sąjungos kūrėjų.

Grįžęs iš katorgos, s ovietmečiu K.Skebėra dirbo pozuotoju tuometiniame Dailės institute. Pagal jo atvaizdą skulptorius Antanas Kmieliauskas sukūrė ir šv.Kristoforo, Vilniaus miesto globėjo, skulptūrą Šv.Mikalojaus bažnyčios kieme.

Daug kalbų mokėjęs K.Skebėra buvo sukaupęs didžiulę biblioteką, kurioje yra daugybė žodynų, istorijos, kalbotyros, filosofijos veikalų įvairiomis kalbomis.

Už nuopelnus valstybei K.Skebėra gaudavo pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Manoma, kad 109 metų sulaukęs K.Skebėra buvo vienas seniausių, o gal ir seniausias Lietuvos vyras.

Tačiau, kaip BNS sakė rekordus registruojančioje agentūroje "Factum", kadangi nė vienas Lietuvos ilgaamžis neturi dokumentų, įrodančių jų gimimo datą, oficialiai užregistruotų seniausių Lietuvos gyventojų nėra.