Tačiau taip ir neišdrįso – tris naktis su nužudytuoju tuose pačiuose namuose pernakvojusi moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad įvykdė žmogžudystę.

– Aš norėčiau, tikriausiai, iškviesti policiją. Aš nužudžiau žmogų, – paskambinusi sakė iki šiol neteista 61 metų Liudmila Mežuk.

– Jūs nužudėte žmogų? – nustebusi klausė Bendrojo pagalbos centro operatorė.

– Taip, aš nužudžiau žmogų. Na, nežinau kaip...

– Moteriške...

– ...pats užšoko.

– (...) Sakykite, tai kaip jūs ką nužudėte?

– Suprantat... Nu atvažiuos, aš papasakosiu. Aš negaliu kalbėti.

– Tai čia prieš kiek laiko?

– Pora dienų. Čia ne šiandien.

– Tai prieš porą dienų? O kur šitas žmogus nužudytas?

– Guli mano namuose.

– Negyvas?

– Negyvas. (...) Tai – mano sugyventinis.

– O tai kaip jūs jį ten... nužudėte?

– Peiliu.

– Bet jūs neskambinote nei policijai, nei greitajai?

– Aš niekur neskambinau, niekam neskambinau absoliučiai. Niekas nežino. Tikrai aš.

– O jums greitoji reikalinga?

– Žinote, tikriausiai ne. Tikriausiai man jau kalėjimas. Nu aš nežinau, kas.

– (...) Bet tiksliai jūs jį nužudėte?

Nu šaltas.

– Tikrai, moteriške, nieko tada namie nelieskite.

– Ne, aš nieko neliečiau iš viso. Iš viso nieko neliečiau.

Paskambinti bendruoju pagalbos telefonu L. Mežuk ruošėsi net dvi paras – savo draugą nudūrusi moteris prieš kitus žmones bandė apsimesti, jog nieko nenutiko, tačiau tądien, kai kvietė policijos pareigūnus, į darbą nėjo – išvakarėse darbdavius įspėjo, kad darbe negalės pasirodyti, nes turi asmeninių reikalų.

Kad sugyventinio nužudymas yra asmeninis reikalas, L. Mežuk mano ir dabar – Vilniaus apygardos teismui atvertus baudžiamąją bylą atsakomybėn patraukta moteris bet kokia kaina vengė viešumo ir prašė jos padarytu nusikaltimu nė nesidomėti. Paklausta, ar pripažįsta jai pateiktus kaltinimus, iki teismo nuosprendžio paskelbimo laisvėje esanti moteris sakė: „O koks jums skirtumas? Tai – mano asmeninis reikalas.“

Ir čia pat ėmė piktintis, kad yra filmuojama: „O Dieve, kaip bjauru, nėra jėgų, kas per žmonės. Žmogui ir taip blogai, o norite dar blogiau padaryti. Sąžinės neturite.“

Ikiteisminį tyrimą atlikę ir teismui baudžiamąją bylą perdavę prokurorai nustatė, kad L. Mežuk dar vasario 11 d., nuo 17 iki 24 val., savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, artimoje aplinkoje kilusio konflikto su sugyventiniu Dmitrijumi B. metu, tyčia šiam sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinę. Dėl sužaloto šonkaulio ir plaučio vyras nukraujavęs mirė.

Apie padarytą nusikaltimą L. Mežuk pranešė tik vasario 14 d., po vidurnakčio. Prieš tai ji nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vyno butelį.

„Išgėriau ir nutariau iškviesti policiją“, – per apklausą tyrėjams sakė moteris.

Paklausta, kodėl iš karto nekvietė nei greitosios pagalbos, nei policijos, L. Mežuk negalėjo atsakyti: „Nežinau, negaliu paaiškinti.“

Per apklausą moteris pasakojo, kad su Dmitrijumi B. susipažino maždaug prieš 8 metus, o kartu pradėjo gyventi nuo 2015 m. Per šiuos penkerius metus oficialiai neįregistruotoje šeimoje buvo visko: moteris ne kartą kvietė policijos pareigūnus, nes sugyventinis prieš ją smurtavo. Policiją kvietė ir Dmitrijus B., nes sugyventinė jo neįleido į namus – moteris norėjo, kad draugas išsikraustytų iš jos namų.

„Dažniausiai konfliktai kildavo, nes Dmitrijus prieš mane smurtaudavo“, – sakė tyčiniu nužudymu kaltinama L. Mežuk.

Moteris pažymėjo, kad policijos pareigūnus kviesdavo tik išimtiniais atvejais, – dažniausiai su smurtu susitaikydavo.

Liudmila Mežuk
Anot jos, sugyventinis niekur nedirbo, kiekvieną dieną vartodavo alkoholį, prie šeimos gerovės neprisidėdavo. Tačiau išgerti mėgdavo ir L. Mežuk – ji prisipažino, kad su sugyventiniu girtaudavo, o tada ir kildavo įvairių nesutarimų.

„Tądien, kai nužudžiau Dmitrijų, į namus grįžau apie 17 val. iš darbo, – pasakojo moteris. – Dmitrijus vienas sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Labai supykau ir ėmiau šaukti, kad namuose netvarka, nebuvo pakūrentos krosnys. Namuose buvo šalta, o jis sėdi ir geria alų. Dmitrijus mane iškeikė rusiškais keiksmažodžiais, supratau, kad mano priekaištai jam nerūpi. Supykusi atsidariau vyno butelį ir ėmiau jį gerti. Paskui ėmiau gaminti valgyti, kažką pjausčiau peiliu, o Dmitrijus toliau keikėsi ir staiga nusirengęs megztinį ir marškinėlius šūktelėjo: „Nužudyk mane!“ Pasakiau, kad nesiruošiu dėl jo sėdėti kalėjime. Mes toliau pykomės, Dmitrijus tapo dar agresyvesnis, kartą man smogė į veidą. Supykau – rankoje laikiau peilį ir juo kartą dūriau į krūtinės sritį. Jis iš karto nukrito ant grindų.“

Moteris tikino, kad jos sugyventinis tuo metu dar buvo gyvas, nes esą kvėpavo.

„Po suduoto smūgio peilį numečiau į spintelę, o pati iš virtuvės išėjau į kambarį, atsiguliau į lovą ir užmigau“, – pasakojo kaltinamoji.

Ryte atsibudusi moteris pamatė, kad Dmitrijus ir toliau guli ant virtuvės grindų. „Aš jo neliečiau, maniau, kad miega“, – sakė L. Mežuk.

Į darbą išėjusi moteris niekam nepasakojo, ką padarė, tačiau neslėpė, jog „viduje išgyveno“ dėl to, kas nutiko. O po darbo namo neskubėjo – užėjo pas kaimynę, pasikalbėjo apie gyvenimą, bet apie nudurtą sugyventinį nė neužsiminė.

„Grįžusi į namus pamačiau, kad Dmitrijus ir toliau guli toje pačioje vietoje, – prie jo nebuvau priėjusi, jo neliečiau“, – per apklausą teigė moteris.

Kad sugyventinis yra negyvas, ji teigė supratusi tik kitą rytą, nes Dmitrijus ir toliau gulėjo toje pačioje vietoje. „Be to, jo veidas jau buvo melsvos spalvos“, – teigė moteris.

Bet ir vėl ji policijos nekvietė – nuėjo į darbą siuvykloje, kur kolegoms užsiminė, jog kitą dieną negalės ateiti, nes turi reikalų.

Liudmila Mežuk
Po darbo ji neskubėjo į namus – vaikščiojo po prekybos centrus.

„Kai grįžau vakare, Dmitrijus gulėjo toje pačioje vietoje, todėl nuėjau miegoti į savo kambarį – žinojau, kad kitą dieną iškviesiu policijos pareigūnus“, – sakė ji.

Moteris pareigūnams tikino, kad labai gailisi, jog nužudė savo sugyventinį. „Noriu atsiprašyti jo mamos“, – sakė ji.

Dmitrijaus motina nori L. Mežuk pažiūrėti į akis – Baltarusijoje gyvenanti moteris baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pranešė, kad negali atvykti į posėdį, nes iš Baltarusijos žmonės į Lietuvą kol kas neįleidžiami.

Nukentėjusiąja pripažinta Dmitrijaus motina ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams sakė, kad konfliktų tarp jos sūnaus ir gerokai vyresnės L. Mežuk kildavo dėl alkoholio vartojimo. Nuolat su sūnumi pokalbių programėle „Viber“ bendravusi moteris neslėpė, kad išgėręs jos sūnus būdavo agresyvus, smurtaudavo.

„Ne kartą L. Mežuk sakiau, kad ji nekentėtų ir mano sūnų išvarytų iš namų, tačiau ši sakydavo, jog jį labai myli“, – prisiminė nukentėjusioji.

Jos teigimu, tądien, kai sūnus neatsiliepė į skambučius, L. Mežuk jai papasakojo, jog Dmitrijų pagaliau išvarė iš savo namų, – esą davė 100 eurų ir liepė važiuoti į Visaginą, kur anksčiau šis gyveno.

Niekaip su sūnumi negalėjusi susisiekti Dmitrijaus motina ne kartą skambino L. Mežuk ir prašė padėti šį surasti, o galop paprašė kreiptis į policijos pareigūnus. „Reikia, kad jie paskelbtų jo paiešką“, – sakė Baltarusijoje gyvenanti moteris.

Nors L. Mežuk žadėjo eiti prašyti pareigūnų pagalbos, tačiau savo pažado taip ir neįvykdė. O tądien, kai bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad sugyventinį nužudė, jo motinai atsiuntė nerimą keliančią SMS žinutę: „Myliu, bučiuoju, visus apkabinu, neprisiminkite manęs blogai.“

Po kelių dienų Dmitrijaus motinai policijos pareigūnai pranešė apie nužudytą jos sūnų, be to, netrukus ji internete pamatė straipsnį apie Vilniuje nužudytą vyrą. „Ten buvo parašytas L. Mežuk namų adresas“, – prisiminė nukentėjusioji.

Jeigu teisme bus įrodyta L. Mežuk kaltė, jai grės laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmė.