Vilniuje kelios dešimtys jaunuolių reikalauja imtis priemonių stabdyti klimato kaitai

„Šiandien vyksta šeštasis pasaulinis klimato streikas, jį organizuoja viso pasaulio „Fridays For Future“ grupės. Mūsų pagrindinis reikalavimas – kad būtų imamasi visų būtinų priemonių, kad pasaulio atšilimas nepasiektų 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su priešpramoniniu laikotarpiu“, – BNS sakė vienas akcijos organizatorių Jokūbas Tvaska.

Protesto akcijos dalyviai iš sostinės Katedros aikštės su stilizuotu juodu karstu pajudėjo link Seimo.

Pasak J. Tvaskos, laidotuvių procesijos imitacija pasirinkta, nes politikai, nesiimdami veiksmų kovoti su klimato krize, žudo Žemę.

„Mums atrodo, kad valstybių, politikų, verslų veiksmai žudo planetą. Mes norime parodyti, kas įvyks, jei nepradėsime absoliučiai keisti, kaip mes žiūrime į klimato krizę“, – sakė J. Tvaska.

Klimato aktyvistė Gabija Gorobecaitė BNS teigė, kad akcija norima pasakyti, jog „situacija tikrai drastiška“.

„Jei mes nesiimsime veiksmų dabar, jei ir toliau taip atsainiai žiūrėsime į klimato krizę, mūsų laukia pražūtis“, – teigė ji.

Akcijos dalyviai laikė plakatus su užrašais „Keiskime politiką, o ne klimatą“, „Visi žino, visi šneka, šiandien mūsų žemė dega“ ir kt.

Judėjimas „Fridays For Future“ rugsėjo 25-ąją yra paskelbęs Visuotine klimato veiksmo diena. Protesto akcijos vyksta daugelyje šalių.

Protestuotojų teigimu, per koronaviruso pandemiją klimato krizė buvo tarytum užmiršta.

Judėjimas „Fridays For Future“ siekia, kad milijardinės investicijos, skirtos pandemijai suvaldyti, neprieštarautų Paryžiaus susitarimui ir užtikrintų judėjimą link tvarios visuomenės.

Jie tvirtina pasigendantys plano, kuris galėtų išlaikyti žemesnį negu 1,5 laipsnio planetos atšilimą, o politinis atsakas į pandemiją neatsižvelgia į kovą su socialinėmis problemomis ir klimato krize.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis įsipareigojo siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.

Šiam tikslui Lietuva turėtų 80 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį – tam būtinos didelės reformos energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.