Pasak istorikų, 1793 metais, po antrojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo, Lietuvoje jau kūrėsi slaptos sukilėlių organizacijos. Tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas buvo tuščias, valdininkijos viršūnėse klestėjo korupcija, Rusijos kariuomenės išlaikymo našta slėgė visų luomų Lietuvos žmones. Lietuvos kariuomenėje brendo sukilimo nuotaikos. Tuo tarpu Gardino Seimas nutarė dar labiau sumažinti kariuomenę. Karininkams iškilo atleidimo, kareiviams - tarnavimo rekrūtais Rusijos kariuomenėje grėsmė.
Sukilimo organizatoriai savo reikalavimuose numatė ne tik išvesti Rusijos kariuomenę, bet ir atkurti valstybę su 1772 m. sienomis, įgyvendinti ketverių metų Seimo numatytas reformas. Nors Vilniaus sukilėliams pasisekė laikinai atremti rusų kariuomenės pajėgas, po keleto mėnesių carinės Rusijos kariuomenė okupavo visą kraštą.
Inscenizuota istorinių įvykių programa prasidės rytinėmis šv. Mišiomis sostinės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Vėliau renginio dalyviai įsikurs karinėje stovykloje Kalnų parke. Popiet Bastėjos pabūklo šūviu bus skelbiama sukilimo pradžia, vyks "mūšiai" Stiklių, Išganytojo, Bokšto, Savičiaus, Šv. Kazimiero gatvėse, o persikėlus per Vilnelę - Užupyje ir Paupyje prie tvenkinių. Po jų Rotušės aikštėje bus skelbiamas "Lietuvių tautos sukilimo aktas". Netrukus sostinė bus išvaduota kautynėse su rusų okupantais
Vakare sukilėliai skelbs pergalę ir dalyvaus iškilmingoje rikiuotėje Paupio mūšio lauke. Renginys baigs dalyvių eisena senamiesčio gatvėmis.