Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas.

Prie generolo Jono Žemaičio paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos įvyks iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija. Jos metu prie paminklo partizanų generolui Jonui Žemaičiui – Vytautui bus padėtos gėlės, simbolizuojančios visų partizanų, Laisvės kovotojų, kurių kapais tapo Lietuvos miškai, laukai, palaukės ir nežinomos vietos pagerbimą.

Ceremonijos metu kalbas sakys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos jaunųjų šaulių vadas Mindaugas Nefas, Atkurto Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Jonas Čeponis. Dainuos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.

Tylos minute bus pagerbtas didvyrių, padėjusių galvas už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, atminimas, nuaidės atminimo salvės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanų apygardoms ir jose kovojusiems partizanams pagerbti.

Partizanų pagerbimo ceremonijos programa:

10.30 val. Padėkos Šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 8/29). Mišiose gieda Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas“

12.00 val. Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas Simono Daukanto aikštėje.

12.30 val. Iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija prie generolo Jono Žemaičio paminklo (aikštė prie Krašto apsaugos ministerijos, Totorių g. 25/3). Dainuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“.

13.30 val. Šventinis priėmimas Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje Krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado kvietimu. Koncertuoja Vilniaus įgulos karininkų ramovės tautiškos muzikos ansamblis „Vilnija“.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos tradicijos susijusios su tarpukariu gyvavusia Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena. Po valstybinio perversmo, kai šalyje buvo įvesta karo padėtis, kariuomenė, apgynusi šalies Nepriklausomybę, buvo beprarandanti visuomenės pasitikėjimą.

Išeities iš valstybei pavojingos situacijos pradėjo ieškoti tuometinis kariuomenės vadas generalinio štabo pulkininkas Stasys Raštikis. Jo dėka 1935 metais buvo panaikinta karo padėtis. Tais pačiais metais gimė idėja surengti Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo dieną – pagrindiniais sumanymo įgyvendintojais tapo atsargos karininkai, susibūrę į korporaciją „Ramovė“.

Pirmą kartą Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventę nuspręsta surengti 1935 metais, trečiąjį mėnesio sekmadienį. Šventė buvo organizuojama iki 1938 metų, vėliau ją pakeitė ištisus metus visoje Lietuvoje vykstanti Ginklų fondo akcija – lėšų rinkimas kariuomenei paremti.

Tarpukariu pagrindinės šventės iškilmės vyko laikinojoje sostinėje Kaune – bažnyčiose būdavo pamaldos su šiai dienai skirtais pamokslais, pagrindinėmis Kauno gatvėmis nusidriekdavo šventinės kariuomenės ir visuomenės eisenos, pasirodydavo kariai, buvo demonstruojama technika, norintieji galėjo išbandyti ginklus, žmonės buvo vaišinami kareiviška koše.

1993 metais sumanymas atgaivinti šventę kilo Vytauto Didžiojo karo muziejui ir Krašto apsaugos ministerijos Sporto ir kultūros poskyrio viršininkui a. a. Leibai Ritvui. Idėjai pritarus, tais pačiais metais įvyko pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventė. Vėliau šventė buvo pervadinta į Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną ir dabar švenčiama trečiąjį gegužės savaitgalį.