Viršūnių susitikimas – bene aukščiausio lygio per pastaruosius kelerius metus renginys Vilniuje vyks birželio 1-2 d. Į jį yra pakviesti 11 organizacijai priklausančių valstybių premjerai ir Europos Komisijos (EK), kuri taip pat yra narė, bei Baltijos jūros parlamentinės konferencijos vadovai. Dėl aukštų svečių planuojami eismo apribojimai Vilniuje.
Dalyvavimą yra patvirtinę A. Merkel, Baltijos šalių ir Norvegijos premjerai, Danijos vicepremjerė. Kol kas negauti atsakymai iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Islandijos. Diplomatiniuose sluoksniuose jau anksčiau buvo kalbama, esą V. Putino dalyvavimas priklausys nuo A. Merkel, su kuria jį sieja gana bičiuliški santykiai, atsakymo. Ši dar kovą patvirtino atvyksianti į Vilnių, o tai leidžia tikėtis analogiško Rusijos premjero apsisprendimo. Jo tikimasi paskutinėmis dienomis prieš renginį.
Vokietijos kanclerė turėtų atskristi birželio 1-ąją apie 16 h. Ji iš karto skubės į pokalbius su D. Grybauskaite ir A. Kubiliumi, o vakare dalyvaus bene pagrindiniame viršūnių susitikimo renginyje – neformalioje vakarienėje Chodkevičių rūmuose. Šio, kaip diplomatai sako, pokalbio prie židinio metu, be kita ko, žadama diskutuoti apie atsaką į pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės iššūkius ir veiksmų koordinavimą. Iškart po vakarienės A. Merkel planuoja išskristi iš Vilniaus.
Kiek ilgiau Lietuvoje viešės EK prezidentas Jose Manuelis Barroso – greičiausiai iš Rostovo prie Dono, kur vyks Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimas, atvykęs birželio 1-ąją, kitą dieną jis dalyvaus ne tik BJVT debatuose, bet ir Baltijos plėtros forume „Iššūkiai Europai – sprendimai regionui: darbo, investicijų ir tvaraus augimo darbotvarkė“ – priešpiet „Litexpo“ rūmuose bus surengta bendra sesija. Renginyje tikimasi J. M. Barroso pranešimo. Vėliau viršūnių susitikimo dalyviai persikels posėdžiauti į Nacionalinę dailės galeriją.
Tiesa, čia jau nebebus EK vadovo. Jis nespės sudalyvauti ir Prezidentūroje rengiamuose pietuose.
Viršūnių susitikimas vainikuos metus užtrukusį Lietuvos pirmininkavimą tarybai. Liepos 1-ąją šias pareigas iš Lietuvos perims Norvegija. Premjerų susitikimai tradiciškai rengiami kas dvejus metus.
BJVT buvo įsteigta 1992 m. Kopenhagoje kaip neformalus regioninis politinis forumas, kurio pagrindinis tikslas – skatinti integracinius procesus ir užmegzti glaudesnius ryšius regione. Šiandien jo veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą.
Tarybai priklauso 11 valstybių (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija) ir EK. Stebėtojų statusą turi dešimt valstybių, tarp kurių yra Italija, JAV, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Ukraina, tačiau jų atstovai į viršūnių susitikimus nekviečiami.