Pati mama Irena (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) neigia kaltinimus smurtu, kurie buvo pareikšti praėjus kone pusmečiui po to, kai buvo atskirti visi keturi jos vaikai (vyriausiam sūnui aštuoneri, jauniausiam – dveji). Mama teigia nesuprantanti, kodėl įtarimus smurtavus prieš savo krikštasūnį pareigūnai pateikė ir jos broliui.
Vaikus paėmė be jokio įspėjimo
Keturis mažamečius vaikus auginanti Irena teigia, kad metų pradžioje sulaukė laiško iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kuriame buvo kvietimas apsilankyti savivaldybėje vyksiančiame posėdyje. „Prieš posėdį buvo užėjusi socialinė darbuotoja, kuri pasakė, kad į savivaldybę pasiimčiau vyriausią sūnų. Paklausiau, kam sūnus, jei posėdis bus dėl manęs, tai pasakė, kad taip nusprendė Vaiko teisių tarnyba“, – pasakojo mama.
Posėdyje dalyvavo ir psichologė, kuri jau buvo bendravusi su berniuku. „Psichologė pasakė, kad iš sūnaus kalbų suprato, kad jis, važiuodamas namo iš dienos centro, iš praeivių prašo saldainių. Nesupratau, iš kur tie pasakojimai, nes jei kada nors vaikas ir yra grįžęs su saldainiais, tai aš su juo buvau prisėdusi ir gražiai šnekėjau, iš kur tie saldainiai, – pasakojo mama. – Jis pasakojo, kad močiutė paprašė pažiūrėti, kada atvažiuos autobusas, pažiūrėjau, pasakiau, kada ir ji tiesiog man padavė saldainių. Aš savo vaiku ir patikėjau.“
Irena pasakoja, kad po pokalbio su specialistais jai buvo pranešta, kad visi keturi vaikai paimami iš šeimos dviem mėnesiams.
Mamos teigimu, ji priešinosi vaikų paėmimui, nenorėjo pasirašyti dokumentų, tačiau ją įkalbėjo ir vos jos parašas atsidūrė ant dokumento, kartu buvęs vyriausias sūnus buvo paimtas iš šeimos. Netrukus kiti socialiniai darbuotojai nuvyko į darželį, iš kurio buvo paimti ir kiti trys vaikai: du berniukai ir mergaitė.
„Darželyje visos auklėtojos buvo nustebusios, klausė, kas įvyko, nes vaikai darželį lanko, yra prižiūrėti, tvarkingi, problemų niekada nebūdavo, – pasakojo Irena. – Darbuotojai surinko visus vaikų daiktus ir drabužius, kurie buvo darželyje, ir išvežė vaikus.“
Iš savivaldybės išėjusi moteris paskambino į Krizių centrą, į kurį buvo išvežti jos vaikai. „Paskambinau, pasakiau, kad noriu aplankyti savo vaikus, o man pasakė: mama, jūs girta, kaip jūs galite vaiką aplankyti? Man taip Krizių centro darbuotoja pasakė, kad aš girta, – pasakojo mama. – Tada nuvažiavau pas brolį, paprašiau, kad jie su žmona mane palaikytų, kad kartu nueitų pas vaikus į Krizių centrą. Nuėjome. Vyresnis vaikas net nepriėjo pasikalbėti, kiti vaikai apsiverkė ir rėkė, kad pasiimčiau juos namo.“
Viskas prasidėjo nuo mėlynių
Policijos pareigūnai mamai pareiškė įtarimus dėl smurto prieš vaiką. Pranešime apie įtarimą nurodoma, kad mama esą tyčia diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių mažamečiui sūnui per užpakalį, taip sukeldama fizinį skausmą.
Šie įtarimai buvo pareikšti liepą, nors vaikai iš šeimos buvo paimti vasarį. Tuomet, vasarį, mokyklos, kurią lankė berniukas, darbuotojoms įtarimų sukėlė ant berniuko kūno pamatytos mėlynės. Mama teigia, kad visa tai tebuvo vaikiško aktyvumo pasekmės.
„Vaikas, žaisdamas mokykloje su berniukais, matyt, kažkur nugriuvo ir atsirado mėlynė ant kojos. Pastebėjo mokykloje, tada kalbėjo ir su psichologe“, – kalbėjo mama. Jos teigimu, būtent po šių mėlynių socialinės darbuotojos atkreipė dėmesį į jų šeimą.
Irena vaikus augina ne viena, kartu su vyru Dariumi (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – DELFI), nors jie ir nėra susituokę. Pastarasis yra dviejų mažesnių vaikų biologinis tėvas, tačiau pagal dokumentus – visi keturi vaikai yra jo. Vyro teigimu, vienintelė auklėjimo priemonė, esanti namuose – nusiraminimo kėdutė. „Prašau penkiolika minučių pasėdėti, jei vaikas nervingas, jei impulsai viršun kyla“, – apie kėdutę kalbėjo vyras ir pridūrė, kad jos prireikdavo tik vyriausiam sūnui.
„Prieš pat vaikų atėmimą, jis mamai buvo pasakęs, kad turi jam nupirkti telefoną, planšetę. Tuo metu aš buvau Olandijoje, šnekėdamas su juo pasakiau, kad viskas yra nupirkta – ir telefonas, ir planšetė, ir dronas. Viskas buvo pažadėta tuomet, kai grįšiu“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad žadėtų daiktų vaikui perduoti taip ir nespėjo.
Anot vyro, vyriausias berniukas manipuliuodavo mama ir buvo linkęs fantazuoti, tačiau šeima bandė tai spręsti. „Jis lankė psichologes, pats vaikas, būdamas Krizių centre, man papasakojo, kad jam psichologė pažadėjo nupirkti planšetę, kad turėsiu kompiuterį. Įsivaizduojate? Jis psichologei papasakojo to, ko nebuvo, o paskui psichologė papasakojo socialinei darbuotojai, socialinė – Vaiko teisėms, kurie nusprendė atimti vaikus. Man pats vaikas prisipažino, kad yra kaltas ir kad supranta, ką padarė, supranta, kad blogai be manęs gyventi“, – pasakojo mama.
Psichologus berniukas lankė dar gyvendamas šeimoje. „Jis prisifantazuodavo nebūtų dalykų, – pasakojo tėtis. – Gal mažai dėmesio skyrėme, bet galiu pasakyti, kad visiems jo buvo vienodai. Psichologai ir socialiniai darbuotojai galvoja, kad vaikas nemeluoja, kad vaikas negali meluoti.“
Specialistų išvadose nurodoma, kad kiti vaikai elgesio problemų neturi. Socialinės darbuotojos nebuvo nustačiusios įtarimų, kad galimai šeima galėjo smurtauti prieš jaunesnius tris vaikus, tačiau įtarę, kad smurtą gali patirti vyriausias sūnus, iš šeimos paėmė visus keturis vaikus.
„Vaiku visi tiki. Suaugę žmonės tiki vaikais, jie netiki tėvais“, – apie socialinius darbuotojus kalbėjo mama.
„Nėra vaikų – nėra buto“
Iki lemtingosios dienos Irena su keturiais vaikais gyveno bendrabutyje, nors jau svajojo apie persikraustymą į kur kas erdvesnius namus. Kitą dieną po to, kai buvo paimti vaikai, turėjo paaiškėti savivaldybės sprendimas – ar šeimai suteikti trijų kambarių butą.
Deja, paėmus vaikus, savivaldybės butas šeimai nebepriklausė, tad, moters teigimu, tarnybos iš jos atėmė ir vaikus, ir butą. „Savivaldybė sako, kad nėra vaikų – nėra būsto, – įvardijo mama. – Kaip užburtas ratas.“
Netekę galimybės gauti savivaldybės būstą, pradėjo ieškoti nuomojamo buto, tačiau vis atsitrenkia tarsi į sieną. „Ieškojome buto nuomotis, bet kai pasakau, kad turiu keturis vaikus, šeimininkai nenuomoja – per didelė šeima ir per maži vaikai. Visi atsisako, o ieškau jau pusmetį“, – teigė mama ir pridūrė, kad visos kitos būtinos sąlygos, išskyrus būstą, jau įgyvendintos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojo mamą, iš kurios buvo paimti vaikai, sudaryti vaikams tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimus, bendradarbiauti su skyriaus ir socialiniais darbuotojais, taip pat reguliariai lankyti vaikus bei teikti išlaikymą.
Mama teigia, kad daro viską, ką įpareigojo socialiniai darbuotojai, kad galėtų atgauti savo vaikus. „Viską darau taip, kaip man liepta. Visose įstaigose buvau, baigiau tėvų įgūdžių kursus, lankau psichologus, bendradarbiauju su socialine darbuotoja“, – vardijo mama Irena.
Iš šeimos paimti vaikai buvo atskirti, išskirstyti pas atskirus globėjus, tad, mamos teigimu, suorganizuoti susitikimus visiems kartu – sunku, o ir laiko skiriama nedaug. „Jiems per mažai valandos susitikimo. Skambinau, prašiau ilgesnio laiko. Vasaros metu leisdavo matytis po dvi valandas, o dabar pasakė ne, – teigė mama. – Bet būna, kad vieną dieną atvažiuoja trys vaikai, nes kuris nors globėjas negali atvesti laiko ir derinasi kitam laikui. Mano mažiausias dažnai atvažiuoja vienas, todėl nemato nei brolių, nei sesės. O jis nori žaisti, nori bendrauti.“
Šiuo metu tėvai su vaikais gali susimatyti tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui, nors tėvui jokie apribojimai niekuomet nebuvo taikomi, o ir mamai buvusių apribojimų laikas pasibaigęs.
Vaikų emocijos – riksmai ir ašaros
Jau daugiau nei pusmetį vaikai gyvena atskirai nuo tėvų. Mamos teigimu, kas kartą, susitikus su jais, pasirodo ašaros ir pasigirsta riksmai: „Mama, pasiimk mus pas save“.
„Aš vaikams aiškinu, kad dedu visas pastangas, kad viską darau, kad tik jie grįžtų pas mane“, – teigė mama. Vyresnis sūnus bendrauja šalčiau. „Dėl to aš einu pas psichologes, kad ji padėtų man rasti kompromisą su juo, kad mes galėtume susikalbėti“, – teigė Irena.
Darius pasakoja, kad trims nuo vasario mėnesio be tėvų gyvenantiems vaikams nesuteikiama psichologinė pagalba. Specialistai dirba tik su vyriausiu aštuonmečiu berniuku.
Mažiausiam sūnui – vos dveji. Jis, anot mamos, iš pradžių gyveno pas vienus globėjus, vėliau buvo perkeltas pas kitus.
Tuo metu, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, tėvo nebuvo. Vyras atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje.
„Kol turėjau du vaikus – net nežinojau, kas yra Vaiko teisių tarnyba, – teigė mama. – Po to, kai susipažinome su Dariumi, viskas buvo gerai. Bet įvyko toks incidentas, po kurio mūsų šeimą nusprendė įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą.“
Irena įvykį vadina Dariaus „kvailyste“. „Išgerdavau, nors prie vaikų alkoholio nevartodavau. Buvo toks polinkis, todėl gydžiausi, jau dvejus metus esu blaivus ir patenkintas, – pasakojimą pradėjo vyras. – Tiesiog įvyko įvykis su Irena, ji parašė pareiškimą ir aš metus buvau įkalinimo įstaigoje.“
Tėvų teigimu, konfliktas, nuvedęs iki belangės, vaikų nelietė, tačiau po jo šeimos dėmesį patraukė Vaiko teisių tarnyba. „Aš esu kaltas. Buvau išgėręs“, – savo kaltės neneigia vyras.
Tiesa, nors po socialinių darbuotojų padidinamuoju stiklu šeima atsidūrė po konflikto, kurį sukėlė vyras, vaikai buvo paimti tuomet, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje, jam jokie įtarimai nebuvo pareikšti ir teisės į vaikų globą ar galimybę matytis nebuvo apribotos.
Tėvas iš kalėjimo išėjo tik prieš du mėnesius.
Advokatas J. Jasaitis: daugeliu atvejų paimama visiškai nepagrįstai
Šeimą ginantis advokatas Julius Jasaitis DELFI teigė, kad tokių šeimų jo praktikoje nėra daug, tačiau statistika stebina. Advokatas įvardijo šių metų liepos statistiką – per mėnesį iš nesaugios aplinkos, kai kilo pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar tėvų girtavimo, buvo paimta 600 vaikų.
„Baisu, kiek šeimų ir likimų yra sulaužoma. Esu įsitikinęs, kad daugeliu atvejų paimama visiškai nepagrįstai todėl, kad, mano įsitikinimu, tik teismas gali sankcionuoti vaiko paėmimą, – kalbėjo advokatas. – Negalima vaiko tiesiog ateiti ir paimti, nes tai baisi trauma.“
Advokatas J. Jasaitis nedrįso įvardyti, ar dar ilgai tėvams teks kovoti dėl galimybės atgauti savo vaikus, tačiau teigė, kad tokių atvejų, kai tėvai baudžiami už nežymius ar sunkiai įrodomus veiksmus, yra daugiau. „Vyras laukia nuosprendžio dėl to, kad susinervinęs paaugliui sudavė per petį. Susinervino, kai sužinojo, kaip jis mokosi. Teistumą galima turėti ir už tiek“, – teigė advokatas.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba: netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Ramunė Žuklijaitė DELFI teigė, kad paimant vaikus buvo turima duomenų, kad ji netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas.
„Minimos moters vaikams laikinoji globa nustatyta dar šių metų pavasarį, esant duomenų, kad netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas ir neužtikrina visų vaikų geriausių interesų“, – teigė R. Žuklijaitė.
Specialistės teigimu, Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi duomenų, kad moteris ne kartą sprendė socialinio būsto klausimą, tačiau detalesnės informacijos, anot R. Žuklijaitės, tarnyba negali pateikti.
R. Žuklijaitė dar kartą pabrėžė, kad tokiu atveju tėvams itin svarbu bendrauti su specialistais: „Atkreipiame dėmesį, kad tėvams itin svarbu bendradarbiauti su pagalbą koordinuojančiais ir teikiančiais specialistais, spręsti tas problemas, dėl kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, siekiant vaikų grąžinimo į šeimą“.