Kad kūdikio besilaukusią moterį prižiūrėjusi gydytoja nesilaikė „maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standarto“, konstatavo jos skundą išnagrinėjusi Pacientų sveikatai padarytos žalos komisija, – jos atstovai nutarė, kad Antakalnio poliklinika nukentėjusiajai privalo sumokėti 10 tūkst. Eur kompensaciją.

Tuo metu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba buvo kitokios nuomonės ir savo ataskaitoje nurodė, kad paslaugos pacientei poliklinikoje buvo teiktos tinkamai.

Šiai pozicijai pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad Antakalnio poliklinikoje dirbanti medikė nepadarė jokių pažeidimų, savo pareigas atliko tinkamai. Tačiau su tokia pozicija nesutiko aukštesnės instancijos teismas – Lietuvos apeliacinis teismas patenkino nukentėjusiosios skundą ir civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nurodė išnagrinėti iš naujo.

Šią bylą teisme iškėlė Antakalnio poliklinika – gydymo įstaigos vadovybė nesutiko su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos padarytomis išvadomis bei nurodymu kūdikio netekusiai moteriai sumokėti neturtinės žalos atlyginimą. Vaikelio netekusi moteris yra atsakovė.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Antakalnio poliklinikoje dar 2018 m. nėščiai moteriai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos – nėštumo priežiūra.

„Pacientės kortelės duomenys patvirtina, kad nuo 26 nėštumo savaitės pacientei buvo matuojamas gimdos dugno aukštis: 26 nėštumo savaitę pamatuotas 22 cm gimdos dugno aukštis, 30 nėštumo savaitę – 25 cm gimdos dugno aukštis, 36 savaitę – 26 cm gimdos dugno aukštis, – bylos esmę atskleidė teismas. – 36 nėštumo savaitę nustačius, kad pacientės gimdos dugno aukštis neatitinka nėščiosios kortelėje esančios gimdos dugno aukščio augimo kreivės žemutinės ribos, taip pat gydytojai suabejojus dėl vaisiaus širdies tonų, buvo atliktas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatyta vaisiaus žūtis – gimė vyriškosios lyties negyvagimis.“

Šioje teisme nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas, ar poliklinikoje dirbanti gydytoja akušerė–ginekologė atliko neteisėtus veiksmus, kai nesivadovavo nuo 2016 m. pasaulyje naudojama gimdos dugno aukščio matavimo kreive bei Lietuvos akušerių–ginekologų draugijos ir Lietuvos akušerių sąjungos patvirtintos „Vaisiaus augimo sulėtėjimo“ (VAS) metodika.

Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad gydytoja neteisėtų veiksmų neatliko, tinkamai vadovavosi sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nėščiosios gimdos dugno aukščio augimo kreive bei remdamasi VAS metodika tinkamai atliko gimdos dugno aukščio kreivės vertinimą (vaisiaus augimo sulėtėjimo diagnostiką).

Anot bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų, pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, o sprendžiant, ar sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas veikė kaip rūpestingas ir kvalifikuotas savo srities profesionalas, visų pirma patikrinama, ar gydytojas vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos paslaugos teikimą, nuostatomis.

Pasak teismo, medikai privalo pildyti nėščiosios kortelę, kurioje yra pateikiama gimdos dugno aukščio augimo kreivė pagal nėštumo savaites, išskiriant kreivės aukštutinę ribą, vidurkį ir žemutinę ribą.

„Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos akušerių–ginekologų draugijos ir Lietuvos akušerių sąjungos sprendimu buvo patvirtinta metodika VAS, kuri buvo viešai skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, – nurodė teismas. – Metodikoje be kitų aspektų aptariama ir nepakankamo vaisiaus augimo diagnostika. Metodikoje nurodyta, kad vaisiaus augimo sulėtėjimo diagnozė nustatoma remiantis šiais metodais: tikslus nėštumo trukmės nustatymas ir rizikos veiksnių išaiškinimas; gimdos dugno aukščio matavimas; ultragarsinė fetomerija bei galimų raidos ydų paieška; įtarus, kad yra VAS, pakartotinai tiriama ultragarsu, kaip auga vaisius. Šioje metodikoje nustatyta, kad tarp 20 ir 34 nėštumo savaitės gimdos dugno aukštis centimetrais atitinka nėštumo laiką savaitėmis; kai atitinkamą nėštumo savaitę gimdos dugnas yra žemiau kaip 3 cm nei gimdos dugno aukščio vidurkis, įtariama, kad vaisius auga nepakankamai. VAS diagnozę reikia patikslinti ultragarsiniu tyrimu.“

Anot teisėjų, maksimaliai atidaus, rūpestingo, atsargaus ir kvalifikuoto gydytojo profesionalo elgesio standartą atitinka toks gydytojos veikimas, kai yra pildoma nėščiosios kortelėje esanti gimdos dugno aukščio augimo kreivė bei taip pat yra atsižvelgiama ir į gydytojų profesinių draugijų parengtą gimdos dugno aukščio vertinimo (vaisiaus augimo sulėtėjimo diagnostikos) metodiką.

Asociatyvi nuotrauka
„Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu, pacientei teikiant neštumo priežiūros paslaugą, gimdos dugno aukščio norma atitinkamą nėštumo savaitę, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nesutapo su gydytojų profesinės draugijos nurodyta gimdos dugno aukščio atitinkamą nėštumo savaitę norma“, – pabrėžė duomenis išanalizavusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė Agnė Tikniūtė.

Pasak teismo, pacientei 26 nėštumo savaitę buvo išmatuotas 22 cm gimdos dugno aukštis, kuris atitiko sveikatos apsaugos ministro patvirtintos kreivės ribas, tačiau taikant VAS metodiką gimdos dugno aukštis nesiekė 26 cm, o nuokrypis nuo VAS metodikos nurodyto vidurkio buvo didesnis nei 3 cm: „Vadinasi, gydytoja ministro įsakymo pažeidimo nepadarė ir tinkamai atžymėjo matavimo rezultatus nėščiosios kortelėje, kita vertus, gydytoja–akušerė ginekologė nesivadovavo gydytojų profesinės draugijos parengta VAS metodika, neatkreipė dėmesio į tai, kad pacientės gimdos dugno aukščio nuokrypis nuo VAS metodikos buvo žymus ir remdamasi VAS diagnostika pacientei ultragarsinio tyrimo neatliko.“

Be to, teisėjų teigimu, pacientei 30 nėštumo savaitę buvo išmatuotas 25 cm gimdos dugno aukštis, gydytoja tuomet taip pat nepažeidė ministro įsakymo, tačiau neatsižvelgė į gydytojų profesinės draugijos parengtą VAS diagnozavimo metodiką, pagal kurią pacientei turėjo būti atliktas ultragarsinis tyrimas.

Pasak teisėjų, nors Antakalnio poliklinikos gydytoja nepažeidė ministro nustatytos tvarkos, tačiau „maksimaliai rūpestingo, atidaus, atsargaus ir kvalifikuoto gydytojo profesionalo elgesys reikalauja, kad teikdamas sveikatos priežiūros paslaugą gydytojas įvertintų ne tik sveikatos apsaugos ministro patvirtintas privalomas pildyti formas, tačiau taip pat atsižvelgtų ir į gydytojų profesinių draugijų rekomendacijas, konkrečių ligų diagnozavimo metodikas ir visus šiuos duomenis vertintų kartu.“

„Tai, kad ministro įsakymu buvo patvirtinta gimdos dugno aukščio augimo kreivė, neatleidžia gydytojo nuo pareigos kartu taikyti ir gydytojų profesinių draugijų patvirtintas diagnozavimo metodikas, ypatingai tais atvejais, kai gydytojų profesinės draugijos parengta metodika išsamiau ir tiksliau apibūdina konkrečios ligos diagnozavimo priemones nei sveikatos apsaugos ministro patvirtinta privaloma pildyti forma“, “, – nurodė A. Tikniūtės vadovaujama teisėjų kolegija.

Pasak teismą konsultavusių gydytojų, tiek 26 nėštumo savaitę, tiek ir 30 nėštumo savaitę pacientei turėjo būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, todėl „gydytoja, teikdama pacientei nėštumo priežiūros paslaugą, nesivadovavo VAS metodika ir tokiu būdu pažeidė maksimaliai atidaus, rūpestingo bei kvalifikuoto gydytojo profesionalo standartą.“

Pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų apie tai, jog net ir vaisiaus augimo sulėtėjimą diagnozavus anksčiau, vaisiaus žūties mediciniškai buvo galima išvengti.

„Pažymėtina, kad konstatavus gydytojos neteisėtus veiksmus priežastinio ryšio nustatymo etape turi būti išsiaiškinta, kokia egzistavo tikimybė, kad gydytojai neatlikus neteisėtų veiksmų, pacientei žala nebūtų padaryta, t. y. ar buvo galima kilusios žalos išvengti, – kitaip tariant, byloje turi būti nustatyta sėkmingo nėštumo baigties tikimybė, jei vaisiaus augimo sulėtėjimas būtų diagnozuotas laiku, ir pagal tai vertinama, ar gydytojos veiksmai buvo pakankama pacientei padarytos žalos priežastimi, – pažymėjo teismas. – Nustačius, kad vaisiaus augimo sulėtėjimą diagnozavus laiku, vaisiaus žūties pakankamai tikėtinai buvo galima išvengti, konstatuotina, kad tarp gydytojos neteisėtų veiksmų ir pacientei kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.“

Anot teisėjų kolegijos, toks vertinimas reikalauja specialių žinių, tačiau byloje esantys akušerių–ginekologių vertinimai neatsako į klausimą, ar tinkamai atlikus VAS diagnostiką buvo galima išvengti vaisiaus žūties ir pacientei padarytos žalos.

Be to, teismo teigimu, gydymo įstaigos (gydytojos) kaltė yra preziumuojama, todėl paneigti šią prezumpciją turėtų Antakalnio poliklinika, o kadangi vaikelio netekusi moteris nesutiko su jai priteistu 10 tūkst. Eur neturtinės žalos dydžiu, šioje byloje turi būti iš naujo vertintinas ir pacientei padarytos žalos dydis.

Antakalnio poliklinika nesutiko su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kuriame buvo konstatuota, kad gydytoja pacientei netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas. Anot gydymo įstaigos, nėščiosios gimdos dugno augimo kreivė yra patvirtinta norminiu teisės aktu – sveikatos apsaugos ministro įsakymu, jis yra privalomas visoms nėštumo priežiūrą vykdančioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir visiems jose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams.

„Pacientei 26 ir 30 nėštumo savaitę gydytojos nustatytas gimdos dugno aukštis atitiko gimdos dugno aukščio augimo kreivės vidurkį, todėl atlikti papildomo patikslinimo ultragarsiniu tyrimo nereikėjo“, – poliklinika taip pat pažymėjo, kad nurodymas vadovautis Lietuvos akušerių–ginekologų draugijos ir Lietuvos akušerių sąjungos parengta VAS metodika yra nepagrįstas, nes metodikoje nepateikiama gimdos dugno aukščio augimo kreivė, pagal kurią yra nustatomas gimdos dugno aukščio rodiklis.

„Gydytoja nurodyta metodika vadovavosi tinkamai“, – nurodė gydymo įstaigos atstovai.

Tuo metu vaikelio netekusi moteris pažymėjo, kad dėl šio įvykio policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o gydytoja vizito metu, kai vaisius jau buvo žuvęs, išklausė vaisiaus širdies tonus: „Tai kelia pagrįstų abejonių apie gydytojos iki tol atliktų tyrimų ir jų rezultatų vertinimo kokybę.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (250)