„Reglamente mes keičiam sąvokas, saugojimo režimus. Mes nekeičiam paties reglamento apribojimų – nei juos griežtiname, nei švelniname“, – komentuoja pakeitimus reglamente Irma Grigaitienė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja.
Pasak Kultūros ministerijos atstovės, suderintos teisinės sąvokos nebesudarys prielaidų pastatų savininkų savivalei.
Tačiau reglamento pakeitimus nagrinėjusi Valstybinės kultūros paveldo komisija teigia, kad dokumente palikta daug netikslumų.
„Reglamentas taisytas, bet neištaisytas. Problemos lieka tos pačios: viena problema – terminai, kita problema – kad po terminu „tvarkyba“, po tais darbais, po ta skraiste slepiami ir statybos darbai Vilniaus senamiestyje“, – įsitikinęs paveldosaugininkas Algimantas Gražulis.
Paliekamos spragos, pasak paveldosaugininko, neužkirs kelio iki šiol vykusiam chaotiškam senamiesčio tankinimui, požeminių garažų statybai archeologinėje vietovėje.
Be to, reglamente nenustatyti pačių vertingiausių, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpio statinių apsaugos prioritetai.
Pakeistame senamiesčio apsaugos dokumente esą lieka landų, kuriomis naudojasi apsukrūs verslininkai. „Tai būtų jau ilgesnis ir didesnis procesas. Mes planuojam tai padaryti antru etapu“, – teigia I. Grigaitienė.
Ir Kultūros paveldo komisija, ir ministerija sutinka, kad reikia griežtinti statybų senamiestyje priežiūrą. Senamiesčio apsaugos zonoje kyla per aukšti namai. Dešiniojo Neries kranto pastatai lenkia ir Gedimino pilį.
Netikslius terminus ministerija teigia taisysianti, tačiau pakeistas reglamentas kol kas negalios – jis bus tvirtinamas tik tada, kai Vyriausybė Vilniaus senamiestį paskelbs kultūriniu draustiniu. Įstatymu ši procedūra numatyta dar prieš trejus metus, tačiau vis nepradėta.