„Dabar labai suaktyvėjo įvairios valdiškos institucijos. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė net atsiuntė raštą, kuriame rašo, kad pinigai nesvarbu, mokėsime, kiek paprašysite, tačiau svarbu, kad mūsų užsakomąją laidą rodytumėte pačiu žiūrimiausiu laiku“, - palikdamas LTV, DELFI sakė buvęs televizijos programų vadovas Jonas Banys.
Pasak J. Banio, pageidavimų pirkti laidas LTV eteryje labai daug. „Vėlgi aš galvoju, kad kaip programų direktorius negaliu žiūrėti į akis tarybai ir išsišiepęs sakyti „taip“, „taip“ ministerijų užsakomosios laidos – tai, ko reikia visuomenei ir yra būtent tai, kas vykdo visuomeninio transliuotojo misiją“, - svarstė J. Banys.
„Savivaldybė iš tiesų norėtų turėti laidą, kol kas užklausėme, kiek tai kainuotų, toliau svarstysime, ar tai įmanoma. Tikslas – kuo išsamiau pateikti informaciją – tiesiogiai, neiškraipytą, apie savivaldybės veiklą, naujieną, projektus“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė.
Pasak R. Dirsienės, panašių savivaldybės užsakomųjų laidų televizijose buvę prieš keletą metų. Šiuo metu savivaldybė mokamai apie savo veiklą informuoja pirkdama plotus spaudoje ir Žinių radijo eteryje.
R.Dirsienės teigimu, kol kas dėl laidos negauta konkretaus pasiūlymo su skaičiavimais, tad neaišku, kiek tai galėtų kainuoti. Kol kas neaiškus ir kitąmet planuojamos laidos formatas. Savivaldybė nori, kad laida būtų rodoma žiūrimu laiku ir pasiektų žmones.
Dėl užsakomosios laidos savivaldybė kreipėsi tik į LTV.
DELFI primena, kad šiuo metu savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas siekia 760 mln. litų, savivaldybės įmonėms - 160 mln. litų.
D.Radzevičius: tai nemoralu
„Mano galva, nemoralu sunkmečio metu išnaudoti visuomeninį transliuotoją vienos savivaldybės savireklamai, reklamai arba idėjų propagavimui už Vilniaus miesto mokesčių mokėtojų pinigus. Galėčiau dar suprati, jei tai būtų apskritai Savivaldybių asociacijos pasiūlymas skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui, atskiriems miestų kultūrų projektams, savivaldos problemoms - tai dar būtų suprantama, gal tai būtų aktualu visai šalies visuomenei“, - sako LŽS pirmininkas, LRT tarybos narys Dainius Radzevičius.
Tai, pasak D. Radzevičiaus, amoralu ir tada, kai savivaldybė turi tiek daug skolų, neturi iš ko mokėti atskiriems paslaugų teikėjams.
„Aišku, kad sunkmetis diktuoja madą blogąja to žodžio prasme. Apie tai J. Banys išeidamas iš LRT pasakė. Tačiau LRT jau ir anksčiau iš ministerijų, kitų valstybinių institucijų, žinybų sulaukdavo daug pasiūlymų daryti vadinamąsias „užsakomąsias“ laidas, paprasčiau kalbant – bandyti reklamą arba savireklamą pateikti per žurnalistinį produktą. Mano galva, tai netelpa į jokius rėmus“, - kalbėjo LŽS pirmininkas.
D. Radzevičius primena, kad Visuomenės informavimo įstatyme dar 1996 m. įdėti apribojimai, draudžiantys valdžios ir savivaldybių institucijoms turėti žiniasklaidos priemonių. Tai, pasak D. Radzevičiaus, reiškia, kad jos bendrauja tiek, kiek žiniasklaidai ir visuomenei reikia, bet nesireklamuoja naudodamosi masinės komunikacijos priemonėmis. „Kitaip tariant, atsisakome sovietinės patirties, kai valdžia žiniasklaidą naudoja kaip ruporą“, - aiškino LŽS pirmininkas.
Nors įstatyme pasakyta, kad valstybinėms institucijoms draudžiama turėti žiniasklaidos priemones, tačiau savivaldybės arba kitos valdžios institucijos pradeda interpretuoti įstatymą ir atskiroje žiniasklaidos priemonėje nusiperka eterio laiką. Taip traktuojama, kad jos tos žiniasklaidos priemonės nevaldo.
LŽS pirmininkas sako, kad taip savo žurnalą leidžia „Sodra“, leidinių turi Krašto apsaugos ministerija, Policijos departamentas.
D.Radzevičius valdžios institucijoms pataria keisti darbo metodus ir daugiau dirbti su žiniasklaida.