Tai DELFI patvirtino KPD atstovė spaudai Jolanta Miškinytė. Pasak jos, KPD priešinasi R. Mieželio bendrovės „RVM Investment“ planams Rinktinės gatvėje, prie pat Karaliaus Mindaugo, tilto statyti aukštų pastatų kompleksą.
Anot J. Miškinytės, Vilniaus savivaldybė per teismą ne tik reikalauja 3,5 mln. Lt viršijančios kompensacijos už esą padarytą žalą, bet ir siekia areštuoti visą KPD turtą ir uždrausti paveldosaugininkams „vykdyti veiksmus pagal kompetenciją“. Tiesa, KPD atstovės žodžiais, pastarųjų dviejų reikalavimų teismas nepriėmė – bylinėjamasi tik dėl riebios kompensacijos iš KPD kišenės.
Pašnekovės teigimu, KPD tokį savivaldybės elgesį vertina kaip spaudimą, kuriuo siekiama sustabdyti KPD pasipriešinimą statyboms miesto centre, senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje.
Vilniaus meras Artūras Zuokas praėjusiame miesto tarybos posėdyje KPD paminėjo tarp institucijų, iš kurių ketinama išsireikalauti kompensacijas už ydingais veiksmais miestui esą padarytą žalą. Meras taip pat žada teistis su politinėmis partijomis, kol kas paminėta tik viena – nuverstojo prezidento Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“.
Priešais Gedimino bokštą – 150 metrų aukščio statinys
Su šia istorija gerai susipažinęs KPD Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas DELFI teigė, kad R. Mieželio verslas kitapus Neries, priešas Gedimino bokštą, planuoja statyti aukštų pastatų kompleksą. Esą dauguma pastatų sieks iki 50 metrų, o aukščiausias, tituluojamas „apžvalgos bokštu“ – beveik 150 metrų.
„Gali būti, kad ten suplanuotas naujas dangoraižis“, - svarstė A. Umbrasas.
Pasak jo, KPD dar 2009 m. tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad KPD darbuotoja patvirtinusi detaliojo plano sprendinius, leidžiančius statyti tokius pastatus prie pat senamiesčio, nusižengė įstatymui. Esą po ilgo bylinėjimosi Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas palaikė KPD ir konstatavo, kad įstatymas pažeistas, nuobauda valdininkei skirta teisėtai, o detaliojo plano sprendiniai „prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms“.
Tuomet, anot A. Umbraso, KPD kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši pareikalautų panaikinti detaliojo plano sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto tarybos. Tačiau pastaroji esą nurodė, kad tai jau KPD kompetencija.
Meras tėškė antausį?
„KPD pats šiemet kreipėsi į tarybą, kad būtų peržiūrėtas sprendimas. Gavo atsakymą, pasirašytą mero A. Zuoko, kuriame buvo teigiama, kad taryba spręs klausimą artimiausiu laiku, tačiau neatmeta galimybės kreiptis į teismą“, - kalbėjo A. Umbrasas, pažymėdamas, kad į teismą jau kreiptasi, o miesto taryba detaliojo plano sprendinių anuliavimo taip ir nesvarstė.
KPD atstovas pažymėjo, kad ieškinį sostinės tarybos vardu teismui pateikė savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, nepateikdamas tam jokio tarybos įgaliojimo. Vėlesnius pareiškimus teismui esą teikė savivaldybės administracija.
„Skundas nukreiptas prieš Lietuvos valstybę. Atsakovu nurodoma Lietuvos valstybė, atstovaujama KPD“, - sakė A. Umbrasas, pažymėdamas, kad KPD esą negali atstovauti valstybės tokiose bylose.
Savivaldybė: miestas patyrė 10 mln. Lt nuostolių
Sostinės savivaldybė skelbia, kad dėl KPD veiksmų miestas patyrė dar didesnę žalą, nei nurodoma ieškinyje.
„Savivaldybė reikalauja atlyginti žalą dėl prarastų 10 mln. litų investicijų į Energetikos ir technikos muziejų ir nepastatyto iki 7 aukštų viešbučio. Visuose teismuose jau buvo patvirtintas detaliojo plano teisėtu“, - rašoma ketvirtadienį savivaldybės išplatintame pranešime.
Meras A. Zuokas teigia, kad KPD daugiausiai žalos pridarė dėl perdėto biurokratizmo.
„KPD veiksmus vertiname kaip ypač aukšto lygio biurokratizmą, prasilenkiantį su įstatymais, civilizuotame pasaulyje tai būtų suprasta kaip prielaidos korupcijai. Mes kovojame prieš biurokratizmą ir neveikimą. Skundas nukreiptas prieš pareigūnus, kurių atsakomybės pasigendame, ir iš atsakingų pareigūnų reikalausime atlyginti žalą“, - pranešime cituojamas miesto vadovas.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas‘ architektai taip pat atmeta KPD priekaištus. Anot jų, 150 metrų aukščio pastatų prie pat Karaliaus Mindaugo tilto statyti nenumatyta.
„Rengiant teritorijos vystymo projektą, su KPD buvo suderinti projektiniai pasiūlymai, kurie numatė tiek viešbučio statybą, tiek istorinio elektrinės pastato pritaikymą muziejui. Vienas iš pritaikymo darbų - istorinio kamino atkūrimas, 50 metrų, 4-6 m. skersmens, jame įrengiant panoraminį apžvalgos bokštą. Pagal šiuos projektinius pasiūlymus buvo parengtas ir su KPD suderintas ir patvirtintas detalusis planas, kuris galioja iki šiol. KPD pagal šį galiojantį planą neišdavė leidimo tvarkyti muziejų, statyti naują turizmo objektą ir vilkino procesą“, - teigiama savivaldybės pranešime.