„Riešės seniūnijoje, kurioje šiuo metu yra daugiau nei 8 tūkstančiai gyventojų, nėra nė vienos savivaldybės ugdymo įstaigos valstybine lietuvių kalba“, – LNK žinioms kalbėjo Riešės gyventojas Stasys Mušeikis. Jis pridūrė, kad pateikus prašymą į lenkišką darželį jis būna atmetamas su paaiškinimu, kad ten nėra galimybės ugdyti vaiko.

Suglumę ir Rastinėnų gyventojai. Pačiame miestelio centre stovi dviejų aukštų pastatas, kuriame mokosi vos keliolika vaikų: penki darželinukai, po vieną-du pradinių klasių mokinius ir šeši vaikai pagrindinėje mokykloje.

Stasys Mušeikis
Riešės seniūnijoje, kurioje šiuo metu yra daugiau nei 8 tūkstančiai gyventojų, nėra nė vienos savivaldybės ugdymo įstaigos valstybine lietuvių kalba.

„Kreipiausi į rajono savivaldybę raštu, prašiau įkurti darželį Rastinėnuose. Gavau atsakymą, kad mūsų vaikams ten vietos nėra“, – kalbėjo Rastinėnų gyventoja Rugilė Juškevič. Moteriai buvo pasiūlyta vietos darželyje sūnui ieškoti artimiausiuose Sudervės ar Čekoniškių miesteliuose, tačiau moteris abejoja, ar sūnus sulauks eilės ten patekti.

Mokykla

Ir nors moters kaimynės vaikui pavyko gauti vietą Sudervės darželyje, iškilo kita problema – kur mokytis toliau? „Mano vaikai pateko į Sudervės darželį ir pradinę mokyklą. Kadangi esame daugiavaikė šeima, tai patekus vienai mergaitei, pateko ir kitos dvi“, – LNK kalbėjo Rastinėnų gyventoja Rosita Rutkauskienė, kurios vyriausia dukra jau baigia ketvirtą klasę, todėl kyla nauja problema – kur mokytis toliau.

Rugilė Juškevič
Kreipiausi į rajono savivaldybę raštu, prašiau įkurti darželį Rastinėnuose. Gavau atsakymą, kad mūsų vaikams ten vietos nėra.

Skaičiuojama, kad kasdien į darželius ir mokyklas išvažiuoja apie penki tūkstančiai Vilniaus rajone gyvenančių vaikų.

„Mes nesame prieš lenkų švietimą, bet prašome, kad duotų galimybę ir lietuviams Lietuvoje ugdytis valstybine kalba, – kalbėjo tarybos narys Gediminas Kazėnas. – Buvo teikta apie devyniolika projektų dėl švietimo grupių steigimo ir visi jie buvo atmesti.“

Ilgametė Vilniaus rajono merė Marija Rekst, LNK teigimu, kalbėti su žurnalistais šia tema atsisakė teigdama, kad nėra su ja susipažinusi, o rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vadovo pavaduotoja Janina Klimaševska teigė, kad sunku apskaičiuoti, koks tiksliai yra tokių vietų poreikis.

„Yra tvarka priimta, pagal kurią pirmiausia turime patenkinti Vilniaus rajono gyventojų poreikius. Nežinome, kodėl tėvai pasirenka tokį ar kitokį kelią, deklaruodami savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, Klaipėdoje, Panevėžyje ir taip toliau“, – kalbėjo J. Klimaševska.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žada kitąmet sukurti iki 300–400 papildomų vietų ministerijai pavaldžiose ugdymo įstaigose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.

„Biudžetą planuodami mes tuos klausimus kelsime, žiūrėdami, ką gali savivaldybė, ką gali ministerija. Kitais metais mes matome, kad Riešės gimnazija galės išsiplėsti iki 200 vietų, o visos mums pavaldžios institucijos 300–400 daugiau vaikų priimti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje ministerijoje sakė A. Monkevičius.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis komentuodamas situaciją teigė, kad „dauguma, kuri nesikeičia jau daug metų, sąmoningai ir sistemingai diskriminuoja lietuvių vaikus Vilniaus rajone“. Parlamentaras sakė matantis vienintelę galimybę spręsti problemą – tiesioginį Vyriausybės įsikišimą, steigiant ugdymo įstaigas rajone.

Švietimo ministras pažymi, kad sprendžiant analogiškas problemas ministerija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įsteigė savo mokyklas, nors įprastai tai yra savivaldybės funkcija.

Anot A. Monkevičiaus, ministerija Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose turi dvylika ugdymo įstaigų, jas šiuo metu lanko 3800 vaikų, iš jų apie pusantro tūstančio – Riešės gimnaziją.