Vilniaus pilių direkcija: nė viena Valdovų rūmų dalis dar nėra oficialiai užbaigta

Valdovų rūmų statybas kuruojanti Vilniaus pilių direkcija (VPD) pabrėžia, kad dar nė viena rūmų dalis nėra iki galo baigta. Be to, apie statybininkų padarytą broką kalbėti esą dar anksti.

VPD vadovas Vytautas Povilaitis DELFI teigė, esą šiuo metu baigta statyti apie 53 proc. rūmų, tačiau jokie dokumentai, kuriais šie darbai būtų buvę priimti, pasirašyti nebuvo. „Niekas nepriimta. Nebaigta statyba. Galima objektą priduoti, kai sutvarkyta dokumentacija ir kai ta dokumentacija atitinka visus reikalavimus, kurie yra keliami. Mažiausiai galima priduoti pirmąją dalį – tai yra 53 proc., apie kuriuos dabar visi kalba“, - sakė V. Povilaitis.

Paprašytas pakomentuoti rūmų būklę, pašnekovas tvirtino, esą nėra jokių įrodymų, kad statybas vykdantis Panevėžio statybos trestas (PST) darbus atliko su broku. Anot jo, kol kas nėra reikalo kalbėti ir apie broko taisymą.

„Jūs įmontuotus senus gaminius laikote broku? Kas nors ką nors įkiša į DELFI, ir jūs jau klausiate, kada šitą broką ištaisysim? – stebėjosi VPD direktorius. – Aš nemanau, kad viskas tvarkoj, bet toli gražu ne viskas, kas yra išdėstyta, yra brokas.“

Paprašytas patikslinti, kurios nebaigtų statyti rūmų dalys yra taisytinos, pašnekovas atsisakė tai padaryti. Jis taip pat pareiškė, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, darbus rūmuose atvirai vadinantys statybiniu broku, yra nepakankamai kvalifikuoti.

„Jie – konstruktoriai. Jie galbūt apie konstrukcijas žino. Jie galbūt paminklosaugos nežino, - tvirtino V. Povilaitis. – Taip lengviausiai. Paklauskit kurios nors valytojos – ir jinai dar ką nors pasakys.“
Primename, kad VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas Juozas Valivonis, peržiūrėjęs DELFI pateiktą vaizdo medžiagą, konstatavo, kad nebaigtame statyti objekte tokių reiškinių neturėtų būti.

„Savaime suprantama, kad tokie defektai neturi būti nei statomame pastate, nei pastatytame. Tai paprasčiausias brokas. Kas kaltas? Čia kitas klausimas. Didžiausia galimybė, kad statytojai, mažesnė – kad projektuotojai. Tai galima atsakyti detaliai ištyrus defektus“, - DELFI sakė J. Valivonis.

Žvelgdamas į nuotraukas, mokslininkas vieną po kito vardijo defektus. „Dėmės fasado tinke yra susikaupusios drėgmės pasekmė. Kodėl ji tose zonose kaupėsi? Viena iš galimų priežasčių: blogas fasade išsikišusių dekoratyvinių elementų apskardinimas. Galbūt skardinimo detalių blogas sujungimas. Čia yra neginčytinas brokas. Nepašalinus šio broko, po metų kitų tinkas nukris“, - DELFI sakė J. Valivonis, peržiūrėjęs šlapiomis dėmėmis nusėtų Valdovų rūmų sienų nuotraukas.
VGTU specialistą ypač nustebino tai, kad vietomis matyti, jog brangiausių rūmų Lietuvos istorijoje sienos sumūrytos nesilaikant elementarių techninių reikalavimų. „Neaptinkuotame mūre matomas neperrištas mūras yra akivaizdus mūro brokas. Taip neturėtų būti“, - stebėjosi J. Valivonis.

Pasak jo, kitų defektų priežastys gali būti įvairios – prastas mūrų sujungimas, technologiniai pažeidimai ir t.t. „Galima teigti tik vieną dalyką, kad taip neturi būti“, - pridūrė pašnekovas.
Kaip jau skelbėme, po DELFI publikacijos kultūros ministras Arūnas Gelūnas inicijuoja Valdovų rūmų statybų kokybės tyrimą. Apie būtinybę atidžiai įvertinti PST nuveiktus darbus prabiloir premjeras Andrius Kubilius.