Mero pareigas A. Zuokas tai pat ėjo 2000-2003 m. ir 2003-2007 m. Politikas yra pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti tarybos narį Vilmantą Drėmą, kai siekdamas tapti meru antrai kadencijai per tarpininkus pasiūlė jam pakišą.

Užimti šį postą taip pat pretendavo sostinės konservatorių lyderis Raimundas Alekna ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Kaminskis. Už R. Alekną balsavo 16 savivaldybės tarybos narių, už J. Kaminskį – 9.

Paskelbus A. Zuoką meru, šis iškart pasiūlė Darbo partijos atstovui Jonui Pinskui ir socialdemokratui Romui Adomavičiui tapti mero pavaduotojais. Šiam siūlymui pritarė ir miesto taryba.

Į administracijos direktoriaus postą pasiūlytas judėjimo „Taip“ atstovas Valdas Klimantavičius, kurio kandidatūra irgi buvo patvirtinta.

„Darbiečiai“ pasuko A.Zuoko pusėn

A. Zuoką palaikė judėjimo „Taip“ atstovai, taip pat socialdemokratai ir auksinius balsus turinti Darbo partija. Neoficialiais duomenimis, šį politiką parėmė abu Rusų aljanso atstovai Olga Gorškova ir Viktoras Balakinas.

Konservatorių R. Alekną į mero postą iškėlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), jam paramą buvo pažadėjusi ir partija „Tvarka ir teisingumas“, kalbama, kad už R. Alekną balsavo ir vienas socialdemokratas arba „darbietis“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso blokas iškėlė J. Kaminskį, tačiau jo neparėmė abu Rusų aljanso atstovai, pasirinkę A. Zuoko pusę. Lenkai paskutinę akimirką nutarė nesudaryti koalicijos su konservatoriais, mat jie esą ignoruoja tautinių mažumų teises.

„Konservatoriai ir jų lyderis R. Alekna pasiūlė mums bendradarbiauti. Vertiname tai. Mūsų manymu, jis yra sąžiningas politikas, bet negalime sudaryti koalicijos su partija, kuri ignoruoja tautinių mažumų teises“, - savo pranešime teigia Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Ši partija sako taip pat negalinti sudaryti koalicijos ir su A. Zuoku bei socialdemokratais, „kurių atskiri politikai dažnai proteguoja vienos iš stipriausių verslo struktūrų „Rubicon group“ ( dabar „Icor“ - DELFI) interesus“.

J.Kaminskis Vilnių paskelbė Dievo gailestingojo miestu

Prieš balsavimą visi trys kandidatai į miesto merus tarė savo žodį, nors kalbėdami jie dažniausiai žadėjo nuosekliai rūpintis miestui iškylančiomis problemomis. R. Alekna prisiminė, kaip būtina puoselėti krikščioniškąsias vertybes, priartinti miesto valdžią prie žmonių, didinti savivaldos atsakomybę, mažinti biurokratiją ir įdiegti tiesioginius seniūnų rinkimus.

Pasak R. Aleknos, išskirtinis dėmesys bus skirtas socialinei politikai bei galimybėms užtikrinti orią senatvę senjorams, taip pat norima sudaryti palankias sąlygas jaunimui siekti savo tikslų, kurti šeimas, auginti atžalas. Neužmirštas ir siekis sostinėje sukurti verslui palankias sąlygas.

Panašius tikslus vardijo ir J. Kaminskis, nors šis kandidatas galbūt kiek didesnį dėmesį skyrė kultūrinėms miesto problemoms. Politikas taip pat kalbėjo apie būtinybę peržiūrėti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį su prancūzų koncernu „Dalkia“, svarstė, kaip būtų galima sudaryti sąlygas centralizuotai tiekti vandenį bei nuotėkų paslaugas visiems rajonams.

„Pažiūrėkime į Markučius, pažiūrėkime į Trakų Vokę, Visorius ar Naująją Vilnią – XXI amžiuje namuose neturi žmonės kanalizacijos . Gėda kam nors pasakyti“, - piktinosi J. Kaminskis.

Politikas žadėjo puoselėti savanoriškumo idėjas mieste, taip pat savanorišką rūpinimąsi senoliais. Jo nuomone, Vilniaus mieste reikėtų įrengti kuo daugiau stebėjimo kamerų, kurios užtikrintų nusikalstamumo mažėjimą. Tapęs meru J. Kaminskis žadėjo sustiprinti bendradarbiavimą su Katalikų Bažnyčia.

„Sieksime bendradarbiavimo ir su Bažnyčia, sieksime surasti bendrą kalbą su kurija, mes norime, kad tas dalykas kuriuo Vilnius garsus visame pasaulyje, pas mus yra pamirštas. Mes esame Dievo gailestingojo miestu, Jėzaus gailestingojo miestu. Čia šventoji Faustina turėjo tikslą, pagal kurį buvo nutapytas paveikslas, žinomas visame pasaulyje. Mes to neišnaudojame. Mes sieksime pastatyti sanktuariumą, ir taip pritraukti piligrimus, sudominti jaunimą ir galbūt, nors tai ne dvasinis dalykas, duoti galimybę visiems kažkiek užsidirbti“, - teigė J. Kaminskis.

Prisistatydamas A. Zuokas savo ruožtu pakartojo daugiausia savo rinkiminius šūkius bei aiškino, kad, skirtingai nei konservatoriai, jis ne sieks, o dirbs. Politikas taip pat aiškino kolegoms, kad gyventojai visiškai nepasitiki miesto valdžia, todėl esą pirmuoju darbu tapos gyventojų pasitikėjimo atkūrimas savivaldybe.

Buvo dvi galimos koalicijos

Anksčiau valdančią koaliciją A. Zuokas mėgino suformuoti drauge su socialdemokratais, Darbo partija ir viena atstove iš Rusų aljanso. Ši koalicija, pavadinimu „4+” turėjo vienyti 26 politikus.

Alternatyvą pirmajai koalicijai sudaryti siekė konservatoriai kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso bloku, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija. Tokia koalicija būtų galėjusi turėti 34 balsus.

Savivaldos rinkimuose Vilniuje A. Zuoko judėjimas „Taip“ iškovojo 12 mandatų“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir Rusų aljanso blokui atiteko 11 vietų (9 lenkai ir 2 rusai), konservatoriams – 10, Darbo partijai – 8, socialdemokratams – 5, partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 5.

Iš viso Vilniaus miesto savivaldybės taryboje yra 51 vieta. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, meras išrenkamas, jeigu už jį balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, tai yra ne mažiau nei 26 atstovai.

Tačiau dar prieš išrenkant miesto vadovą, naujieji savivaldybės tarybos nariai po vieną prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Konstituciją bei įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, tuomet pasitvirtino balsų skaičiavimo komisiją, kuri savo ruožtu išsirinko vadovą ir pavaduotoją.