Vilniaus gatvėse – tūkstančiai bėgikų

Prieš bėgimą Antakalnio kapinėse vyko žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija. Šalies regionų atstovai, bėgimo akcijos organizatoriai, svečiai ir Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių kompozicijas ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų.

Šiemet bėgimas buvo rekordiškai gausus – iš viso jame dalyvavo daugiau nei 4 300 žmonių. Daugelis jų bėgo nešini vėliavomis, pasipuošę Lietuvą simbolizuojančiais aksesuarais. Gausiausias pajėgas – 961 dalyvį atsiuntė Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos. Daugiausiai sportininkų atvyko iš „Focus” sporto klubo. Šio klubo atstovas pirmasis kirto bėgimo finišo liniją.

„Stengiuosi kiekvienais metais dalyvauti šiame bėgime. Tai yra pagarbos bėgimas. Kiekvienas turbūt savaip pagerbia tos dienos įvykius – aš, kadangi bėgioju, renkuosi tokį būdą. Taip bandau išreikšti pagarbą tiems žmonėms, kurie dėl Lietuvos padėjo galvas”, – DELFI sakė pirmas distanciją įveikęs Darius Sadeckas.

Deja, bėgimas neapsiėjo be nelaimių. Po jo vienas bėgikas buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Tai DELFI patvirtino ir Greitosios medicinos pagalbos pamainos vyr. gydytoja, tačiau kol kas suteikti daugiau informacijos ji sakė negalinti.

Tarp bėgikų – daug jaunų žmonių

„Man šis pagarbos bėgimas yra reikšmingas, nes jis sukuria bendrumo su visa Lietuva jausmą. Bėgdamas gali pamatyti ir mažą vaiką, bėgantį su tėvais, ir moksleivius, šaulius, studentus, karius, o taip pat ir garbaus amžiaus asmenis”, – dar prieš startą DELFI sakė vienas iš bėgikų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vadų kursų ir Vilniaus universiteto istorijos studentas Gytis Degulis.

Nors tą sausio 13-ąją jis dar nebuvo gimęs, tvirtina, kad ši data jam – nepaprastai svarbi. Vaikinui pritarė ir devyniolikmetė ekonomikos studentė Jūratė.

„Bėgime dalyvauju jau antrą kartą. Nepaprastai smagu pajusti tą vienybės, bendruomeniškumo jausmą. Atrodo, kad visi bėgikai – draugai. Nėra jokios varžybų atmosferos, visi šypsosi, laimingi”, – pastebėjo mergina.

Gausiu jaunimo būriu džiaugėsi ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika.

„Šis bėgimas simbolizuoja ir pagerbia mūsų dvasios pergalę, kuri valstybei, tautai atnešė nepriklausomybę. Svarbiausia yra nugalėti baimę, nepasitikėjimą, nuogąstavimus, kurie yra viduje, tuomet visi kiti priešai bus nugalimi pakankamai lengvai”, – sakė jis.

Ragino nesukčiauti

Nuo 1992 metų organizuojamas bėgimas nuolat sutraukia gausų dalyvių būrį. Pernai bėgime dalyvavo apie 4200 bėgikų.

Simboliniame bėgime dalyvaus ir Afganistane tarnaujantys Lietuvos kariai, kurie tokią pat distanciją įveiks savo tarnybos vietose. Bene pusšimtis bėgikų šiandien bėgo ir Belgijoje.

Dar prieš startą socialiniuose tinkluose buvo išplatinta bėgikams skirta žinutė varžybų metu nesukčiauti. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos atstovai citavo jų organizacijos pirmininko Dovydo Jokubauskio žodžius: „Be ryžto ir valios nebūna ir garbės”.

„Kviečiame visus garbingai įveikti bėgime 9 km ir pasidabinti atminimo medaliu. Distancijoje gal būt bus visko, nuovargio, norėsite baigti nefinišavus, kirsti kampą. Bet sąžiningas elgesys, pergalė ir finišas visada būna saldus. Bėgime saugokite savo sveikatą, bėkite pagal fizines galimybes. Mes prisimename Juos, MES už LIETUVĄ!”, – priminė jie.

Dalyvavo ir DELFI komandos nariai

Kartu su pagerbti Laisvės gynėjus panorusiais bėgimo entuziastais, kariais, Lietuvos karo akademijos kariūnais ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovais „Gyvybės ir mirties keliu“ bėgo ir DELFI komandos nariai.

„Ši graži tradicija DELFI darbuotojams yra labai prasminga. Galime nedalyvauti kituose bėgimuose, bet šiame – visada. Ypač šiuo metu yra itin svarbu prisiminti, kokia kaina esame iškovoję laisvę ir kaip svarbu ją ginti kasdien. Laisvė nėra tiesiog duotybė, už ją reikia kovoti, dėl jos reikia stengtis. Šis simbolinis bėgimas kasmet mums tai primena“, – sakė DELFI vyr. redaktorės pirmasis pavaduotojas Kęstutis Cemnolonskis.

Bėgimo tikslas – pagerbti Sausio 13-osios įvykių aukas – žmones, žuvusius 1991 m. sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

Sausio 13-ąją žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis ir Vytautas Vaitkus.