Pasak Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktoriaus Romo Švedo, į Vilnių aptarti energetikos politikos iššūkių suvažiuoja daugiau kaip du šimtai specialistų iš trijų dešimčių pasaulio šalių – bendrovių vadovai, energetikos ekspertai, saugumo analitikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Itin svarbu išgirsti verslo nuomonę tokiais klausimais kaip regioninis izoliuotumas, kaip sujungti, tarkime, Europą su Pietų Kaukazu, Vidurine Azija“, – sako pareigūnas.
R. Švedas pripažįsta, kad deleguodama tik ambasadorių, Rusija ignoravo ne tik vadovų susitikimą Vilniuje, bet ir ekspertų. Diskutuoti apie Europos regiono saugumą kviesti pagrindinių Rusijos įmonių ir studijų centrų atstovai, tačiau atvyksta tik du.
„Čia analitikams spręsti, kodėl. Tiesa, be „RAO UES“, atvyksta dar atstovas iš Kaliningrado, įmonės „Yantar energo“, nors kvietėme visas pagrindines Rusijos įmones“, – sako R. Švedas.
Politikos apžvalgininko Jaceko Komaro manymu, nepaisant to, jog Rusijai forumuose atstovauja žemesnio rango politikai ir tik keli ekspertai, jo reikšmė kuriant vieningą regiono strategiją nesumenksta.
„Kuo daugiau Vakarų politikų supras, kad Rusija negali būti vieninteliu žaidėju energetikos srityje, tuo geriau mums, nes galėsime kurti vieningą energetikos saugumo koncepciją“, – tikina apžvalgininkas.
„Rusijos ambasadorius, nors ir neturi ypatingų įgaliojimų, bus pakankamas partneris forume, pristatysiantis Rusijos poziciją ir išklausysiantis, ką kiti turi pasakyti. Manau, Kremlius bus puikiai informuotas, kas vyko renginyje“, – teigia J. Komaras.
Konferencijoje pranešimą apie elektros tiekimo saugumą Baltijos regione skaitysiantis Pasaulio energetikos tarybos narys, „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis irgi pastarojo fakto nedramatizuoja.
„Anksčiau iš viso nebūdavo atstovų, dabar jau yra keli, ateityje bus dar daugiau, vadinasi, dialogas vyksta“, – sako jis ir pastebi, kad šalys pamažu atsisako nacionalistinių nuostatų savo energetikos politikoje ir labiau akcentuoja tiekimo saugumo svarbą.
„Kol kas vyrauja nacionalinis aspektas ir komercija, verslas, bet jau jaučiasi, kad stiprėja supratimas, kad saugumas yra svarbiau. Ypač po energijos tiekimo sutrikimų JAV, Italijoje, Anglijoje, Švedijoje ir Lenkijoje, kur 25 proc. sistemų pernai buvo atsijungę“, – pasakoja R. Juozaitis.
Lietuvai svarbiausia dvi dienas truksiančios aukšto lygio konferencijos ašimi turėtų tapti planuojami pasirašyti Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Gruzijos ministerijų bei įmonių bendradarbiavimo susitarimai dėl alternatyvaus naftotiekio, sujungsiančio Kaspijos ir Juodosios jūros regioną su Baltijos jūros regiono šalimis ir Lietuvos susitarimas dėl elektros tilto su Lenkija.