Gėda dėl savo patiklumo
„Nesitikėjau, kad tai gali būti apgaulė. Firma įsikūrusi pačiame miesto centre, šalia Rotušės. Kabo didelė reklama, spausdinami skelbimai laikraščiuose. Maniau, negi aferistas galėtų sau leisti taip laisvai jaustis", - pasakojo D.Šileikio pažadais patikėjusi ir daug skaudžių išgyvenimų dėl to patyrusi Gita.
Moteris nenorėjo, kad jos pavardė būtų skelbiama: „Gėda, kad buvau tokia patikli. Koks darbdavys, žinodamas, kad taip apsižioplinau, norės paskui mane priimti į darbą?"
Gita pastaruosius keletą metų neturėjo darbo, bet visais būdais bandė jį susirasti. Tad moteris labai apsidžiaugė, pernai vasaros pabaigoje išvydusi naujos tarptautinės įdarbinimo firmos reklamą. Alytiškė, sumokėjusi D.Šileikio įmonei 50 litų, kelias savaites laukė pasiūlymo.
Spalio pradžioje paklausta, ar sutiktų važiuoti dirbti į Čekiją, moteris iškart sutiko. Įdarbinimo firmos darbuotojai jai žadėjo, kad darbo vietų toje šalyje yra daug, darbas bus nesudėtingas. Už įdarbinimo paslaugas moteriai teko sumokėti dar 300 litų, o dar tiek jai buvo liepta pasiimti išvykstant į kelionę.
Nepriėmė šlifuoti karoliukų
Spalio viduryje su dar penkiomis moterimis Gita autobusu išvyko į Prahą. Atvykėles pasitiko Toliku pasivadinęs vaikinas. Po kelių viešbutyje praleistų dienų jis lietuvę nuvežė į gamyklą už poros šimtų kilometrų nuo Prahos. Čia moterims reikėjo šlifuoti plastikinius karoliukus.
Dvi vyresnio amžiaus lietuvės Gita ir jos bendrakeleivė Ona -išgirdo jaunesnes kalbant: „Šitų senių čia nelaikys". Taip ir buvo. Kitą dieną Gitai ir Onai Tolikas liepė pasiimti daiktus ir nuvežė jas atgal į Prahą, žadėdamas čia įdarbinti.
„Mus išlaipino prie autobusų stoties. Sakė, kad tuoj ateis pasiimti, tačiau nesirodė. Skambinome Tolikui. Jis liepė laukti. Pradėjus temti, nuėjome į policiją. Čia mums leido įsikrauti mobiliuosius telefonus ir liepė kreiptis į ambasadą", - nelinksmais prisiminimais dalijosi alytiškė.
Neteko pinigų ir dokumentų
Tačiau į ambasadą moterys dar neskubėjo. Vildamosi kitą dieną surasti Toliką, lietuvės naktį praleido važinėdamos maršrutiniais autobusais. Daiktus jos pasidėjo į autobusų stoties saugojimo kamerą.
Lietuvei - valkatos dalia
„Buvo klaiku. Neturėjau net ko pavalgyti, kur miegoti. Įsmukdavau į tualetus, nes jie visur mokami, ir prisipildavau vandens. Porą sykių pasivogiau pigių bandelių. Duonos retsykiais nusipirkdavau už gerų žmonių duotas kronas", - pasakojo Gita.
Šiltos kavos puodelis tapo per didele prabanga, kurios alytiškė negalėjo sau leisti. Moteris keletą sykių ėjo į Lietuvos ambasadą.
„Jos darbuotojai man liepė nurodyti artimųjų adresus. Buvau tokia išsekusi, kad jų neprisiminiau. Pasakiau, kad sesuo gyvena Vilniuje. Pažadėjo ją surasti ir paprašyti, kad atsiųstų pinigų man kelionei į Lietuvą", - prisiminė alytiškė.
Laukdama žinių iš ambasados ir savo artimųjų, moteris nakvojo stotyse, važiuodavo į užmiestį, vaikščiodavo nesipraususi, nesišukavusi, visą mėnesį vilkėdama tais pačiais drabužiais. Saugojimo kameroje paliktų daiktų pasiimti nebegalėjo, nes reikėjo sumokėti už saugojimą.
Buvo likusi be batų
Lietuvė vis dar užeidavo į įvairias įstaigas, teiraudamasi kokio nors darbo. Tačiau suvargusiai užsienietei, neturinčiai jokių asmens dokumentų, niekas nieko nesiūlė.
Vieną naktį po maudynių po lietumi, kuris išsekusiai moteriai jau priminė dušą, ji atsipeikėjo daugiabučio namo laiptinėje be žieminių batų. Juos kažkas pavogė. Buvo lapkričio pradžia. Keletą dienų Gitą Prahos gatvėmis taip ir vaikščiojo be batų. Nepakeldama skausmo ir šalčio, užėjo į dėvėtos avalynės parduotuvę ir paprašė duoti batus, kurių niekas neperka.
Šiuos batus moteris saugo iki šiol. Grįžusi namo alytiškė sportinius batus davusiai čekei nusiuntė padėkos laišką ir mažą dovanėlę.
Pinigus grąžino iš karto
Po daugiau kaip mėnesį trukusio alinančio bastymosi po Prahą užėjusi į ambasadą lietuvė sužinojo, kad sesuo jau atsiuntė kelionei į Lietuvą reikalingus 86 JAV dolerius.
Po kankinančių klajonių grįžusi į Alytų ir kiek atsigavusi nuo užpuolusių ligų, Gita nuėjo į D.Šileikio įmonę. Alytiškis netaręs nė žodžio grąžino moteriai 500 litų.
Apgautieji neskuba į policiją
„Atgavusi pinigus, į policiją nesikreipiau. Pareigūnai patys mane susirado", - sakė Gita.
Panašiai elgėsi daugelis darbo ieškojusių, bet jo neradusių alytiškių. Atgavę pinigus, jie suvedžiojusiam įdarbintojui pretenzijų dažniausiai nereikšdavo.