Gimimų skaičius nuo pirmojo karantino apogėjaus 20 Europos šalyse sumažėjo vidutiniškai 14 procentų. Tačiau Lietuva čia užėmė pirmą vietą ir gimstamumas krito net 28 procentais. Antroje vietoje – Ukraina, su 24 procentų kritimu, vėliau Ispanija, Italija, Portugalija ir Prancūzija.

„2021 metais tas suminis gimstamumo rodiklis nukrito į tikrai labai žemą poziciją. Tai galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad dar iki pandemijos Lietuvoje mes stebėjome jau demografinį gimstamumo rodiklio mažėjimą“, – LNK sakė VDU Sociologijos katedros profesorė, sociologė Aušra Maslauskaitė.

Seksologas Viktoras Šapurovas LNK teigė, jog per šį laikotarpį padaugėjo skyrybų tarp išsilavinusių žmonių.

„Yra toks naujas reiškinys, nes paprastai jie moka gerai sutarti, net jei tarp jų yra skirtumai, nesutarimai“, – sakė jis.

Pašnekovas dar pridūrė, jog jei du žmonės lieka namuose, tai nereiškia, kad jie mylisi.

O Santaros klinikų akušerijos ir ginekologijos centro vadovė Diana Ramašauskaitė teigė, jog gimdančių moterų amžius darosi vis didesnis.

„Vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje – 30 metų. Tai jau 30 metų gimdant pirmą kartą susilauksi ne trijų ar keturių vaikučių, bet turbūt tik dviejų“, – kalbėjo medikė.

Tarp 24 šalių daugiau naujagimių pasaulio šviesą išvydo tik Suomijoje ir Danijoje.

Koronaviruso priemonės kiekvienoje šalyje buvo skirtingos, bet beveik visur buvo įvestas karantinas. Tačiau tai tikrai nepadėjo, nes daugelis jaunų šeimų gyvena butuose, gal net su tėvais, neišgali įsigyti atskiro būsto.

„Pandemija, kai žmonės uždaryti namuose, tai ten sėdi visi – ir mokiniai. Visai realu, kad gali trūkti progų likti dviese“, – svarstė seksologas V. Šapurovas.

Sociologė A. Maslauskaitė teigė, jog „vaiko kaina“ šeimoms neretai būna aukšta.

„Ir į tą kainos formulę įeina daug dalykų – susiję tiek su būstu, tiek su tuo, kaip šeima įsivaizduoja – kaip galės patenkinti vaiko išsilavinimo poreikius, kaip tai atsilieps šeimos darbo derinimui, namuose. Tai yra daugybė dalykų“, – sakė LNK pašnekovė A. Maslauskaitė.

Išaugo pornografijos žiūrėjimas

Užsidarius namuose netrūko įtampos, trinties, erzelio. Tai, anot pašnekovų, atnešė daugiau nepasitenkinimo, nei pasitenkinimo. O čia pastebimas ir kitas rekordas – per pandemiją pornografijos žiūrėjimas išaugo 6 kartus.

Lytinių sutrikimų klinika per pandemiją kasdien sulaukdavo po dešimt skambučių, daugiausiai iš moterų, jos klausė – ką daryti dėl pasikeitusio vyrų seksualinio elgesio.

„Išaugo pornografijos žiūrėjimas, pirmiausia tarp vyrų, bet ir tarp moterų, jos irgi ne pro šalį ja naudotis. Tai pandemija ir karantinas, priverstinis buvimas namuose, jis kėlė daug susierzinimo. Ir pornografijos būdu asmeninis pasitenkinimas, tam nereikia nieko kalbinti, nuotaikos. O kai bloga nuotaika – tai ji labai padeda. Tuomet žmonės masturbaciją naudoja kaip priemonę nusiraminti, atsipalaiduoti“, – kalbėjo seksologas V. Šapurovas.

Liūdina ir tai, kad po pandemijos netrūksta patirčių, kai seksualinis gyvenimas suvokiamas ne kaip meilės, ar malonumo išraiška, o pareiga.

„Ir šiandien iš vienos klientės girdėjau, kad jeigu esu ištekėjusi, tai mano vyras turi gauti sekso. Ar aš to noriu, ar nenoriu. Atsiranda taip vadinamas greitukas, kai nereikia jokių glamonių. Sako – ateik, padaryk reikalą ir miegok ramiai“, – pasakojo LNK kalbintas seksologas.

Anot jo, lietuviams nėra būdingas gebėjimas džiaugtis. O tai yra neabejotinai svarbu, kalbant ir apie šeimos planavimą.

„Matyt, procentas tokių, kurie yra laimingi poroje, yra nemanau, kad daugiau 30 procentų“, – kalbėjo seksologas.

2021 metais Lietuvoje gimė daugiau nei 23 tūkst. vaikų. Palyginti – prieš penkerius metus gimė 5 tūkst. vaikų daugiau. Pagerėjimo ateityje nematyti. Jau dabar yra fiksuojama, kad vaikų šiemet gims bent keliais šimtais mažiau.

„Manau, kad labai kažkokių ženklesnių pokyčių nebus. Kai gimdymų skaičius dar mažėja. Vilniaus krašte per pirmą pusmetį, lyginant su praėjusiais metais, fiksuota 170 gimdymų dar mažiau“, – sakė Santaros klinikų medikė D. Ramašauskaitė.

„Tas neapibrėžtumas, susijęs su pandemija, jis nebuvo sumažintas per tam tikras gerovės politikos priemones, kaip galbūt nutiko kitose šalyse“, – svarstė sociologė A. Maslauskaitė.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: