Priminsime, kad neseniai laikytas anglų kalbos egzaminas susidėjo iš klausymo, skaitymo ir rašymo dalių. Kalbėjimo dalis šiemet dėl karantino buvo nukelta ir bus laikoma birželio 21-23 d., o kiekviena egzamino dalis sudaro ketvirtadalį bendro vertinimo.
Išėję iš kabinetų verkė
Anglų kalbos egzamino dieną „Delfi“ aprašė vieno jaunuolio įspūdžius, kuris iš jo išėjo šiek tiek anksčiau ir džiūgavo, kad egzaminas priminė šeštos klasės lygį. Deja, su tokia nuomone norėjo sutikti ne visi abiturientai.
„Labai drįstu prieštarauti. Visų pirma, kai kurie iš „Delfi“ apklaustųjų net nesiruošia stoti į universitetą, o egzaminą laikė tik tam, kad baigtų mokyklą. Nesupraskite klaidingai, gerbiu visus žmones ir jų pasirinkimus, tačiau skelbti nuomonę apie egzaminus abiturientų, kurie teigia, kad egzaminui net nesiruošė, nėra labai adekvatu kitų mokinių atžvilgiu.
Nacionalinis egzaminų centras (dabar Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) – „Delfi“) ir žmonės, nelaikę, egzamino, susidaro vienašalę nuomonę, kad vaikams per lengva ir reikia dar sunkinti užduotis. Tiesa yra ta, kad egzaminas buvo tikrai labai sunkus“, – tikino redakcijai parašiusi dvyliktokė.
„Esu iš vienos geriausių gimnazijų Lietuvoje, mūsų mokymo ir pasiekimų lygis tikrai aukštas, visi tikėjomės šimtuko, tačiau išėję iš kabinetų verkėme koridoriuose, nes supratome, jog iš mūsų tiesiog šaipomasi. Klausymo užduotis labai klaidinanti ir paini, įrašuose lietuviškų instrukcijų garsas, pagal kurį reguliuojamos kolonėlės, žymiai geresnis už angliškų dialogų įrašą. Kai angliškai kalbėjo moteris, tekstas tikrai buvo raiškus, tačiau vyro balsas buvo duslus ir buvo sunku suprasti sakomus žodžius.
Esės rašymo dalyje gal ir atrodė, jog tema nesunki, tačiau iš mūsų reikalavo esės tipo, kurio egzaminuose dar nėra buvę, iki pernai metų vyravo tik opinion (nuomonės pagrindimo) esės, pernai įdėjo advantages and disadvantages (pliusai ir minusai) esę. Visi vaikai patyrė šoką, nes nesitikėjo tokios užduoties. Logiškai galvojant, mes mokomės iš buvusių egzaminų užduočių, šiais metais dar kitas tipas, kurio mes net nebuvome mokomi, suprantu, jog tai gali būti ir mokytojų klaida, tačiau kur pavyzdžiai pačiame NEC, iš kurių turėtume mokytis?“, – retoriškai klausė ji.
Mergina tikino, kad visi dvyliktokai sakė, jog mokytis nuotoliniu būdu nėra lengva ir visus metus neturėjo progos rašyti ranka bei gyvai klausytis įrašu klasėse.
„Suprantu, kad dabar skundžiuosi kaip eilinė mokinė, kuriai nepasisekė, arba ta, kuri tiesiog neturėjo pakankamai žinių. Tačiau taip pat žinau, jog mūsų anglų kalbos žinios yra tikrai aukšto lygio, tačiau egzamino rezultatai to neparodys. Paprasčiausiai rašėme egzaminą ne iš to, ką mokėmės visus metus. Gal mokiniams, kurie, kaip tame straipsnyje rašė, nesimokę atėjo į egzaminą, ir buvo lengva, nes rašė, liaudiškai sakant, beleką.
Vis dėlto mums, kurie visus ketverius metus „kalė“ mokslus net savaitgaliais ir naktimis, sėdėjo prie konspektų, iš bandomųjų užduočių ir buvusių egzaminų sprendimų gaudavo po 90 procentų, toks egzaminas atrodo neadekvatus ir pasityčiojantis. Tiesą pasakius, šių metų anglų ir biologijos egzaminai primena 2018 metų egzaminus, kai abiturientai patyrė fiasko.“
Ji prašė nesidalinti ir tų abiturientų teiginiais, kuriems „viskas lengva, nors nieko nemoku“, mat baiminosi, jog kitų metų dvyliktokams egzaminas gali būti dar labiau pasunkintas.
Ne vienas skundėsi ir dėl triukšmo
Paaiškėjo, kad ne vien šiai abiturientei klausymo užduotis galėjo pakišti koją. Tokių laiškų redakcija sulaukė ne vieno. Parašiusi dar viena dvyliktokė tikino, kad irgi nori būti išklausyta.
„Klausymas – pradėjus skaityti klausimus pasirodė nesunku, tad nusiraminau. Tačiau išgirdusi įrašą net ir antrą kartą, supratau, kas bus sunkiausia. Nepaisant stipraus britiško akcento, net ir pats įrašytas balsas vėlėsi ir buvo tikrai gana greitas. Gatvėje susišnekėti ar žiūrėti serialus anglų kalba man visai nesunku, tačiau jokio panašumo su egzamino įrašu šiandien nebuvo.
Skaitymas – taip pat visai lengvas iš pradžių pasirodė. Šaunu – pagalvojau. Čia jau viskas bus gerai. Tačiau atsivertusi paskutinį, pati ilgiausią ir sunkiausią, tekstą už lango kieme išgirdau vaikus. Šaukė, lakstė, rėkė. Ėmė trikdyti, tačiau mėginau laikytis. Ir nors apie 20 minučių visai nieko neveikiau – bandžiau susikaupti, po to jau ėmė trykšti ašaros. Taip, greičiausiai tai mano asmeninės psichologinės problemos, jog natūralūs garsai man trukdė. Bet sėdint net jau visai isterinėje būsenoje dėl griežtų taisyklių bijojau nueiti net į tualetą“, – prisiminė ji.
Abiturientė baimė ten nueiti motyvavo tuo, kad bijojo, jog bus vėliau pažymėta kaip nusirašiusi, tačiau mokytojai pastebėjus jos būseną, galiausiai buvo išleista.
„Jei ne tuo metu priėjusi ir pasiūliusi išeiti mokytoja, nežinau kas galėtų būti nutikę. Dar paminėsiu, kad vaikai už lango rėkė iki pat egzamino pabaigos, dėl ko daugelio užduočių taip ir neatlikau“, – paaiškino dvyliktokė.
Dar vienas mokinys skundėsi, kad aplinka mokyklą, kurioje laikė egzaminą, visą laiką važinėjo šiukšliavežis, kuris labai trukdė susikaupti.
„Klausymo dalis, ypač paskutinės dalys, irgi buvo sudėtinga. Beveik nieko rišlaus nebuvo pasakoma, o garso aparatūra buvo itin prasta. Manau, kad 80 proc. Lietuvos anglų kalbos mokytojų nebūtų surinkę visų taškų iš šios dalies.“
Dalį abiturientų glumino ir laiško tema, mat buvo prašoma esą nuotolinėje konferencijoje pristatyti local region, kurį daugelis suprato skirtingai.
„Regioną visi suprato skirtingai, vieni – kaip Rytų Lietuvos regioną, kiti – kaip Vilniaus regioną. Tačiau, kas yra region ir kas yra local region? Dėl technologijų, įrangos, multimedijų – klausimas, kaip galima realiai panaudoti ir kuriuos iš išvardintų dalykų, jei reikia dalyvauti nuotolinėje konferencijoje?
Ar egzaminuotojai patys bandė bent jau atsakyti į savo klausimą, o dar geriau – pabandyti realiai panaudoti tuos įrankius? Pavyzdžiui, pasidalinti skaidrėmis įmanoma multimedijų kabinete, bet nuotoliniu būdu galima pasidalinti nebent ekranu. Didžiausia problema – kaip tai aprašyti?“.
Šių metų rašinys buvo kitoks
Ugdymo akademijos „Alfa klasė“ anglų kalbos specialistė Jogailė Gudaitė, paklausta, kaip vertina šiais metais pateiktą rašinio tipą, sakė, kad iš tikrųjų prieš tai buvusiuose egzaminuose vyraudavo kiti du tipai.
„Vienas yra nuomonės tipo rašinys arba angliškai opinion essay, o kitas taip pat yra ganėtinai populiarus ir pernai metais buvęs, tai už ir prieš arba angliškai for and against essay tipas. Realiai mes pateikiame dvi nuomones už ir prieš arba pateikiame kažko gerus ir blogus aspektus. Žodžiu, toks lyginamasis dviejų nuomonių rašinys.
Šių metų užduotis buvo šiek tiek kitokia, kadangi ši užduotis priešingai, negu mano anksčiau minėti esė tipai, prašė pateikti priežastis ir rezultatus. Turbūt tai buvo pakankamai netikėta, nes mokyklose dauguma mokinių visiškai nėra girdėję apie tokį rašinio tipą. Aš ir pati apie jį žinau iš kitų užsienio egzaminų“, – aiškino ji.
Šis rašinio tipas, anot J. Gudaitės, skyrėsi savo struktūra, bet jį buvo įmanoma rašyti keliais būdais.
„Greičiausiai ir vertintojai bandys vertinti kiek įmanoma palankiau tų mokinių rašinius. Jis galėtų atrodyti taip: kadangi abiturientų paprašė parašyti dvi priežastis, kodėl žmonės seka influencerius arba nuomonės formuotojus, o tada paaiškinti, kokį tai turi efektą jaunų žmonių gyvenimo būdui.
Galima buvo rašyti įprastai: pavyzdžiui, įžanga ir išvados, bet tos dėstymo pastraipos galėjo būti dvi. Vienoje pastraipoje pateikti vieną priežastį ir paaiškinti tą efektą, kitoje irgi pateikti vieną priežastį ir taip pat paaiškinti efektą. Tiesa, buvo galima rašyti ir taip, kad vienoje pastraipoje surašytos priežastys, o kitoje pastraipoje rašyti būtent tuos efektus, kuriuos gali turėti žinomų žmonių sekimas.“
Pasak jos, dažniausiai šis tipas rašomas tokia struktūra, kai vienoje dėstymo pastraipoje priežastys, o kitoje – pasekmės arba efektai.
Klausymo užduotis – su paslaptimis
Anglų kalbos dėstytoja Liudmila von Gegerfelt, kuri Lietuvos mokinius ruošia laikyti tarptautinius anglų kalbos egzaminus, kaip ir abiturientai, apgailestavo dėl klausymo dalies.
„Tarptautiniuose egzaminuose yra labai aiškūs įrašai, moksleiviai nėra klaidinami, o mūsų valstybiniame egzamine visą laiką pilna mįslių. Egzaminuotojai bando klaidinti mokinius arba visada yra kažkoks foninis triukšmas. Aš manau, kad tai nėra susiję su kalbos mokėjimu ir mūsų valstybiniai egzaminai yra kažkaip įdomiai rengiami. Būtent klausymo dalis yra su kažkokiomis paslaptimis. Taip neturėtų būti, nes jeigu norime nustatyti kalbos mokėjimo lygį, turime ir tikrinti kalbą.“
Dėstytoja pasakojo, kad pati turi mokinių su klausos sutrikimais dėl per dažno ausinių naudojimo, todėl įrašas turi būti labai aukštos kokybės, o greitis – normalus.
„Ne visi yra greitakalbiai, ne visi sugeba suprasti greitą kalbą. Tai turėtų būti egzaminas, kuris nediskriminuoja kitų mokinių. Įrašai turi būti kokybiški, tikrinti žodyną, bet ne juos klaidinti.“
Kalbėdama apie laiško temą, ji sakė, kad pati dirba ir vertėja, todėl „local region“ nėra labai dažnai vartojama frazė anglų kalboje.
„Būna geographical region arba region, bet apskritai manau, kad tiks viskas, apie ką rašė abiturientai. Jie tikrai nepadarė klaidos, jeigu rašė apie vakarų kraštą arba tik apie savo gimtąjį miestą. Aš nemanau, kad tai galėtų būti traktuojama kaip klaida. Galbūt tas local region nėra labai tinkama frazė ir nenatūrali, bet ji yra aiški“, – tikino L. von Gegerfelt.
Įrašų kokybė buvo tikrinama
NŠA Komunikacijos ir kontaktų skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė abiturientų skundus dėl esą nesimokyto rašinio tipo komentavo taip, kad užsienio kalbos (anglų) egzaminas yra rengiamas pagal Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programą.
„Kasmet yra skelbiama šio egzamino užduoties techninė specifikacija. Šiais metais joje rašoma, kad rašymui bus pateikta apibrėžtos formos esė / rašinys. Šiais metais ir pateiktas tokios formos esė: ją rašydamas mokinys turi nurodyti dvi priežastis ir dvi pasekmės / padarinius.“
Atstovė atkreipė dėmesį, kad bendrojoje dalyko programoje, kuri yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis mokymo(si) turinį, aprašant rašytinės sąveikos ir raiškos B2 lygio gebėjimus, teigiama, kad mokinys, pasiekęs minėtą lygį, turi: rašyti ilgesnę aprašomojo, pasakojamojo ar samprotaujamojo tipo esė, tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales bei efektyviai pasirenkant minčių dėstymo strategiją arba būdą (pagrindžiant pateiktus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ar paaiškinant įvairių dalykų pranašumus ir trūkumus, ar atskleidžiant aprašomų dalykų priežasties ir pasekmės ryšį arba kt.).
„Taigi, mokinys rašydamas rašinį tai ir turėjo padaryti. Rašinį komponuoti galėjo abiem komentaruose įvardytais būdais.“
Ji pateikė ir minėto dokumento nuorodą ČIA.
Taip pat nurodė, kad užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinio brandos egzamino klausymo dalies įrašai, pateikti egzaminų centrams, skelbiami NŠA interneto svetainėje ČIA ir klausymo užduoties garso įrašų kokybė buvo tikrinama.
„Be to, egzaminų centrams buvo pateikti garso įrašai ir CD, ir skaitmeniniu formatu, kad kilus trikdžiams būtų galimybė pasirinkti kitą formatą. Garso įrašo kokybė priklauso ir nuo aparatūros, kuri naudojama klausymui, ir nuo egzamino patalpų.“
