Šeštadienį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę Lazdynuose atvežtas M. Jonkus sugebėjo prasmukti pro Laisvės atėmimo vietų ligoninės konvojaus pareigūnus. Didelės pareigūnų pajėgos M. Jonkų sulaikė po keturių valandų. Paaiškėjo, kad M. Jonkus ligoninės palatoje gydytas kartu su kitais ligoniais.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Lazdynuose į DELFI klausimus apie iššūkius gydant kalinius neatsakė. Tačiau anksčiau Lazdynuose, o dabar Santariškėse dirbantis gydytojas DELFI patvirtino: kaliniai ligoninėje yra kasdienybė.

„Jei matai, kad operaciniame bloke apsauga, supranti, kad yra kalinys. Dažniausiai apsauga būna prie operacinio bloko, būna atvejų, kai kalinys lieka vienas su medicinos personalu. Man ne kartą yra tekę operuoti kalinius, dažnai jie serga hepatitais, ŽIV, nuo jų gali apsikrėsti, tad visada reikia mautis dvigubas pirštines“, – įspūdžiais dalijosi gydytojas, pridūręs, kad už tai netaikomas didesnis apmokėjimas.

Jo teigimu, apsauga kalinius lydi ne visur – gydytojai vieni su jais lieka operacinėse, tvarstomuosiuose. Čia nuteistieji būna be antrankių. „Su kaliniais baisu – nežinia, ką jie sugalvos“, – dėstė pašnekovas, kurio pavardė DELFI žinoma.

Jis pamena, kaip į Santariškes patekę kaliniai rašė skundus, kad palatoje nėra tualetinio popieriaus, dantų šepetuko, šampūno. Gydytojui susidarė įspūdis, kad ligoninėje kaliniai nori jaustis kaip viešbutyje.

Gydytojas pastebi, kad dirbti Lazdynuose buvo sunkiau nei Santariškėse. Lazdynuose nėra apsaugos ir personalui tekdavę susidurti su agresyvių, neblaivių pacientų išpuoliais. Kartą atsibudęs neblaivus pacientas sumušė senyvo amžiaus slaugytojos padėjėją.

Medikas DELFI sakė bijantis, kad šioje istorijoje vėl liks kalti medikai, kurie esą nepaskirsto srautų ir kaliniui nesuteikia atskiros palatos. „Kaip visada lis kalti medikai. Suprantu, kad ir pacientams nemalonu vienoje palatoje gulėti su žmogžudžiu, tačiau tegul tam skiria papildomą finansavimą“, – mano pašnekovas.

Prižiūrėtojui skiria tik kėdę

Kalėjimų departamento Priežiūros skyriaus viršininkas Evaldas Gasparavičius aiškina, kad į ligonines patekusius nuteistuosius saugo apsauga: kad jie nepabėgtų, kad prie jų negalėtų prieiti pašaliniai asmenys, kad nuteistasis negautų draudžiamų daiktų. Tokia konvojaus paskirtis.

Evaldas Gasparavičius ir Renatas Juntonen

Paprastai palatoje budi du apsaugos darbuotojai, jie išsidėsto priklausomai nuo patalpų plano. „Darbuotojams lovos nėra skiriamos, jie turi budėti, jiems paprastai skiriamos kėdės atsisėsti. Visos ligoninės apie kalinį neinformuojame, o palatoje žmonės mato, kad yra du ginkluoti konvojaus pareigūnai ir, manau, natūraliai supranta, kad ne šiaip jie čia stovi, o saugo asmenį, jei tokių klausimų kyla, jiems visada atsakoma“, – aiškino E. Gasparavičius.

Pasak E. Gasparavičiaus, pareigūnai prisitaiko prie ligoninėse esančių sąlygų. „Tikiu, kad sudėtinga žmogui paskirti atskirą palatą, bet mums tai tikrai palengvintų tarnybą. Planuojame kalbėti su sveikatos priežiūros institucijomis ir kažkokių galimybių ieškoti“, – kad nutiestieji neturėtų būti gydomi kartu su kitais ligoniais, pripažįsta Kalėjimų departamento atstovas.

Pernai iš Laivės atėmimo vietų ligoninės į viešas ligonines konvojuota per 700 nuteistųjų. Pirmiausia nuteistieji gydomi Lukiškių kalėjime esančioje Laivės atėmimo vietų ligoninėje, o į viešas ligonines patenka esant rimtesniems susirgimams.

Siūlo gydyti izoliuotai

„Aš manau, kad tikrai reikėtų ieškoti ir sudaryti sąlygas juos gydyti izoliuotai, nes gulėti bendroje palatoje kartu su dar trimis ligoniais... Aš nenoriu kurti situacijų, bet, tarkime, jis gali paimti įkaitą ir sukurti visiškai neprognozuojamą situaciją. Aš manau, labai pavojinga jį laikyti su sergančiais žmonėmis“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Artūras Paulauskas

Anksčiau įkalinimo vietose buvusios ligoninės teikdavo gerokai daugiau paslaugų, operuodavo. Dabar, A. Paulausko žiniomis, medikų trūksta ir tam tikros rūšies pagalba nėra teikiama. „Jei 700 kartų per metus, tai yra, per dieną du kartus, kaliniai vežami į ligonines, aiškiai trūksta susikalbėjimo tarp sveikatos ir teisingumo ministrų, jie turėtų susėsti ir sutarti, kaip nuteistieji patalpinami, prižiūrimi, saugomi. Manau, bendrose palatose jie neturėtų būti, tuo labiau žudikas, prieš tai teistas už plėšimą“, – apie M. Jonkų kalbėjo A. Paulauskas.

Gydo ne kalinį, o žmogų

„Mūsų medikai pripratę prie įvairiausių pacientų. Medikui pirmiausia svarbiausias pacientas, o ne jo lytis, rasė ar statusas“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atstovė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė.

Jos teigimu, į Santariškių klinikas atvežami žmonės, kuriems reikia tretinio lygio konsultacijos ar gydymo. „Tai pirmiausia yra pacientas, o už kalinį atsako ne gydytojas ir ne gydymo įstaiga – už jį atsako tie žmonės, kurie privalo saugoti. Medikas tik gydo“, – dėstė ji.

G. Letukienei neteko girdėti pacientų skundų dėl kartu besigydančių nuteistųjų. Jos teigimu, niekas pacientų tarpusavyje nekiršina, tarp jų būna ir, pavyzdžiui, benamių, kalinių. „Manau, kad nei medikas žino, ar tai žmogžudys, ar dar kas – jam svarbiausia paciento sveikata ir gyvybė, jie išgydo žmogų, o ne žmogžudį ar kokį kitą nusikaltėlį“, – sakė klinikų atstovė.