Svarstant rezoliuciją, skirtą Baltarusijos diktatoriaus smurtui pasmerkti, liberalas Petras Auštrevičius demonstratyviai suplėšė socialdemokrato Justino Karoso alternatyvųjį tekstą. Tuomet socialdemokratas Bronius Bradauskas pareikalavo užbaigti sesiją ir pats ėmė giedoti himną.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl himno išniekinimo ir reikalavo patikrinti B.Bradausko blaivumą. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norėtų, kad į pavasario sesiją Seimo nariai susirinktų šiek tiek geresni.
Šokėjėliai – šaukštas deguto
Žmonės mano, kad Seimo nariai nieko gero neveikia, tik šoka, tarnauja oligarchams, neteisėtai kraunasi milijonus ir dar turistauja komandiruotėse. O plenarinių posėdžių metu dar pjaunasi tarpusavyje.
Politologas Algis Krupavičius sako, kad toks vaizdas apie Seimą iškreiptas. Seimas daro tuos darbus, kuriuos turi daryti pagal Konstituciją, ir jis nėra toks blogas, kokį vaizdą matome žiniasklaidoje. „Tikrai ne tokį Seimo vaizdą matome televizijose, koks jis yra iš tikrųjų. Bet šaukštas deguto ir statinę medaus pagadina. Šoka du Seimo nariai, dainuoja vienas ar du, bet sukuriamas paviršutiniškas apibendrinantis įvaizdis“, – sakė A.Krupavičius.
Etikos ir procedūrų komisija ne kartą svarstė televizijų projektuose šokančius Žilviną Šilgalį ir Andrių Šedžių, pramogines laidas vedančius Ingą ir Arūną Valinskus, žadėjo net šalinti juos iš parlamento, bet apsiribojo rekomendacija Seimo nariams nešokti ir nedainuoti. Būtų viskas gerai, jei rinkėjai tokio „šaukšto deguto“ daugiau niekada į parlamentą nerinktų. Bet rinkėjai Lietuvoje kartais tyčia renka blogesnius, keršija valdžiai. Ž.Šilgalis net neslėpė, kad šokiai jam buvo būdas tapti labiau žinomam, taigi ir galimybė būti vėl išrinktam. O A.Šedžius puoselėja ambicijas tapti šalies prezidentu.
Ž.Šilgalis ir A.Šedžius Seime garsūs tuo, kad abu metė savo partijas ir dabar yra tik „asmenybės“. O didžiajai daliai visuomenės tai ypač patinka. Net du trečdaliai tautos norėtų laikinai arba visam laikui uždrausti partijas. Gal tai būtų geresnė išeitis demokratijai?
„Manau, kad tai iliuzija. Kiek egzistuoja atstovaujamoji demokratija (daugiau negu šimtą metų), tiek politinė logika grindžiama partijomis. Tai neišvengiamas „blogis“. Politinės partijos atstovauja piliečių grupių interesams, formuoja parlamentuose daugumas ar mažumas, suburia vyriausybes. Partijos šiuolaikinėje politikoje yra esminis subjektas, ir pabėgti nuo to negalime. Balsavimas už asmenybes ar atskirus politikus nebus išeitis“, – sakė A.Krupavičius.
Skirtingi vaidmenys
Politologai Lietuvos žmonėms dažnai pataria rinktis protingai. Bet kaip rinkėjui atskirti, kuris kandidatas į Seimą geras? Ar yra kokie formalūs kriterijai? Anksčiau atrodydavo svarbu, kaip Seimo nariai lanko posėdžius. Tačiau dabar, kai dėl posėdžių nelankymo Linas Karalius per apkaltą neteko mandato, visi parlamentarai be pateisinamos priežasties nepraleidžia posėdžių. Net pagimdžiusi kūdikį Asta Baukutė gruodžio mėnesį dalyvavo visuose aštuoniuose plenariniuose posėdžiuose.
O Zita Užlytė paprašė Seimo valdybos leidimo ne sesijos metu nuvažiuoti į Paryžių meno parodos pažiūrėti. Įstatymų priėmimo metu plenarinių posėdžių salėje dabar būna beveik visi Seimo nariai, net ir ministrai suvaromi. Taip yra todėl, kad valdančioji koalicija neturi ryškios daugumos. Ir valdžia, ir opozicija smarkiai varžosi dėl įtakos.
Pagal pateiktų projektų skaičių per visą šią Seimo kadenciją nepralenkiamas socialdemokratas Edvardas Žakaris. Jis pateikė 727 dokumentus. Jis vertas ypatingos pagarbos ir dėl to, kad yra neregys, o dirba Seime uoliau už sveikuosius. 587 projektus pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, 144 – opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius. Nėra tokio Seimo nario, kuris nebūtų pateikęs nė vieno projekto, mažiausiai (tik 17) pateikė konservatorius Egidijus Vareikis, kuris pagarsėjo komandiruotėmis ir rizikavo netekti Seimo nario mandato už paskaitų skaitymą Kvalifikacijos kėlimo institute.
Pagal pasisakymų skaičių plenarinių posėdžių metu pirmauja opozicijos nariai socialdemokratai Vytenis Andriukaitis, Juozas Olekas ir Algirdas Sysas, Darbo partijos nariai Kęstutis Daukšys ir Mečislovas Zasčiurinskas. O visiškai neaktyvūs Lenkų rinkimų akcijos nariai, Tėvynės sąjungos atstovė Rūta Rutkelytė, Tautos prisikėlimo partijos narė Inga Valinskienė.
Tačiau Seimo pirmininkė I.Degutienė sako, kad nei pateiktų projektų skaičius, nei kalbėjimas posėdžių metu nėra Seimo nario gerumo kriterijus. Svarbu, kad projektai būtų kokybiški, o kai kurie Seimo nariai galėtų nepiktnaudžiauti pasisakymais žybsint televizijų kameroms.
Pasak A.Krupavičiaus, parlamentarų aktyvumas yra svarbus, bet žmonės būna skirtingi. „Prieš kelis dešimtmečius JAV buvo gana populiarūs parlamento narių vaidmenų tyrimai. Reikia įvairias funkcijas atliekančiųjų. Vieni būna oratoriai, kiti žiūrovai, treti specialistai, kurie dirba komitetuose, kuria įstatymus, gilinasi į jų detales“, – aiškino A.Krupavičius.
Per daug naujokų
Lietuvos Seimo veteranas, vienintelis visas kadencijas jame buvęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas neigia mitą, kad Seimas kiekvieną kadenciją vis blogėja. Jo nuomone, visokių skandalų ir pražangų būta visada, netgi taip idealizuojamame 1990–1992 m. Atkuriamajame Seime. Pasak Č.Juršėno, dabar tik didėja visuomenės reiklumas, stiprėja Seimo kritika.
A.Krupavičius mato, kad nepasitikėjimo Seimu tendencijos yra ilgalaikės. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, lietuvių pasitikėjimas be galo mažas. Mūsų žmonės nelinkę pasitikėti kolektyvinėmis politikos institucijomis, o naujų ryškių politikos veikėjų ne tiek daug. Seimo sudėtis marga, daug partijų, jos visos nepopuliarios. Tačiau A.Krupavičius pastebi, kad šios kadencijos Seimo darbo pradžia buvo ypač komplikuota. „Ekonomikos krizei spaudžiant, sprendimai buvo priimami balsuojant buldozerio principu be didesnių svarstymų, kokios bus vienų ar kitų sprendimų pasekmės. Buvo daug chaoso ir neapgalvoto darbo, todėl visuomenė ir nepatenkinta“, – mano politologas.
Pasak jo, blogai, kad kiekvieną kadenciją ateina 50 ir net daugiau naujokų, kurie net neturi supratimo, ką tas Seimas veikia, kokios konkrečios Seimo nario pareigos. Pasirengimas politiko darbui labai svarbus. „Stiprios demokratijos šalyse paprastai į politiką neateina visai jauni žmonės. Renkantis reikia žiūrėti, kaip politikas elgėsi anksčiau, ar nebėgiojo iš vienos partijos į kitas, kokios jo pažiūros. Bet sudėlioti visus Seimo narius į lentynėlę ir pasakyti, kad būtinai vienas bus geras, o kitas blogas, – neįmanoma“, – sakė A.Krupavičius.