Karas su prezidentu?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas tikino, kad sunku nuspėti, kaip apsispręs valdantieji. Jis sakė tikintis, kad valdantieji nuspręs į konfliktą su prezidentu G. Nausėda neiti.
„Įsivaizduoju, kaip turėtų būti. Nežinau, kaip bus. Bet turėtų neiti valdančioji dauguma į konfliktą su prezidentu. Dabar jie kažkaip labai pasinešę tam, labai drąsūs, net keista. (…) Eiti su juo į karą, suprantu, kad gali pasimaišyti protas... Bet manau, kad į konfliktą neturėtų eiti, o J. Narkevičių paleisti“, – situaciją komentavo jis.
V. Dumbliauskas priminė, kad prezidentas Valdas Adamkus sugebėjo atstatydinti Gediminą Vagnorių, neturėdamas jokių konstitucinių galių tam.
„Ką jau kalbėti apie ministrą, tai yra prezidento ir premjero derėjimosi objektas“, – tikino politologas.
Paklaustas, kaip vertina, kad premjeras dėl ministro tarsis su visa valdančiąja koalicija, V. Dumbliauskas tvirtino, kad premjeras paprasčiausiai žaidžia.
„Jis žaidžia, jis, matyt, galvoja apie tolesnę savo karjerą. Politika, sako, užburia, žmonės nebegali iš jos pasitraukti. Jis jau buvo generaliniu komisaru, į policiją jam nebegalima grįžti, į žemesnį postą grįžti jau neįsivaizduojama. S. Skverneliui jau nieko nelieka, tik likti politikoje, arba dirbti privačiame sektoriuje. Manau, kad jis žaidžia, kad neliktų kaltas, nukelia atsakomybę ant koalicijos tarybos“, – DELFI sakė politologas.
MRU docentas V. Dumbliauskas pasakojo, kad, jei valdantieji nuspręs J. Narkevičiaus nepatraukti, parodys, kad su prezidentu valdantieji visiškai nesiskaito.
„Yra dvi galimybės – jei jie nusiteikę kariauti prieš prezidentą, jeigu jie nori G. Nausėdą dar labiau pažeminti ir pastatyti į vietą, kad jis būtų kaip Algirdas Mykolas Brazauskas prie konservatorių daugumoje 1996 metais. Kai A. Brazauskas buvo apie pusantrų metų visai nustumtas į kampą, su juo nesiskaitė, visus veto atmesdavo, ten buvo žiauru, nepadoru. Jeigu valdantieji dabar nusiteikę pakartoti tą elgesį su G. Nausėda, bet prezidentas nepasiduos. Manau, kad jis gali eiti į mūšį. Bet nelengva bus, jei jie eitų į tą karą. Bet man norisi tikėti, kad koalicija patrauks tą J. Narkevičių“, – DELFI sakė politologas V. Dumbliauskas.
Krypsta viena linkme
Mykolo Romerio universiteto (MRU) vicerektorius, politologas Saulius Spurga teigė, kad prognozuoti koalicinės tarybos sprendimą tikrai sunku, bet iš valdančiųjų dabar išsakomos pozicijos, viskas krypsta viena linkme.
„Kaip bus ateityje yra sunku prognozuoti. Turbūt tik galima nubrėžti tą trajektoriją, kuri dabar yra. Atrodo, kad šitoje valdančiojoje daugumoje, valstiečiuose ir koalicijoje įsitvirtina prisitaikėliškumo, neprincipingumo arba savų protegavimo dvasia. Pagrindinis šitos dvasios rezultatas yra santykiai su prezidentu G. Nausėda. Bet manau, kad tai lemia labai dramatiška reitingų, pasitikėjimo nuosmukis rinkėjų akyse. Panašu, kad šitaip koalicija ir eina tam tikrą laiką. Paskutinius metus kenkia pati sau koalicija“, – DELFI aiškino jis.
Politologas teigė nematantis priežasčių, kodėl reikėtų aukoti etikos principus vardan koalicijos tvarumo.
„Netgi vienas iš lyderių šitos koalicijos, Gediminas Kirkilas pasakė, kad kuo koalicija silpnesnė, tuo žemesni yra etikos standartai. Šitaip, matyt, ir gyvena. Bet tikrai nemanau, jog tai produktyvus toks požiūris“, – valdančiųjų elgesį vertino jis.
S. Spurgos teigimu, tikėtis, kad J. Narkevičius bus patrauktas, šansų mažai.
„Vilties mažai, bet čia gali būti ir kitų faktorių, tiria ministro elgesį ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Galbūt klystu, gal bus ir laimingas atvejis“, – DELFI sakė politologas.
S. Spurgos teigimu, situacija dėl J. Narkevičiaus parodys tikrąjį prezidento G. Nausėdos kaip politiko veidą.
„Mes nežinome dar G. Nausėdos iki galo kaip politiko. Jis dar neseniai yra politikoje. Į tokią sunkią situaciją jis pirmą kartą pakliūna. Manau, kad čia bus pirmas krikštas ir paaiškės. Jis didelių instrumentų šioje vietoje neturi, turi tik tam tikrą moralinę galią“, – kalbėjo jis.
Politologas priminė, kad būtent prezidentas ir ministras pirmininkas sprendžia dėl ministrų kandidatūrų.
„Prezidento ir premjero vaidmuo, žvelgiant į Konstituciją yra svarbiausias, skiriant ir atšaukiant ministrus. Ir čia ministras pirmininkas elgiasi ne visai tiksliai ir iki galo sąžiningai nukeldamas atsakomybę ant kolektyvinio organo. Kolektyvinis organas ir koalicijos sutartis kalba apie pasidalinimą tarp partijų ministrų postus. Yra įvardinti skaičiai, pozicijos, bet ne pavardės. O už konkrečias pavardes yra atsakingi premjeras, kuris pasirenka kandidatūras ir prezidentas, kuris skiria ministrą“, – sakė S. Spurga.
Pridurdamas, kad ministro likimo svarstymas koalicinėje taryboje yra naujas žanras.
„Tai yra atsakomybės kratymasis ir išplovimas. Jeigu taip, tai tie santykiai sugesti visų pirma turėtų tarp ministro pirmininko ir prezidento“, – DELFI sakė S. Spurga.
Pasisakė jau ne kartą
DELFI primena, kad prezidentas G. Nausėda tikino, kad ministrui J. Narkevičiui suteikia pasitikėjimo kreditą. Kiek vėliau pareiškė, kad J. Narkevičiumi jis nepasitiki. Premjeras S. Skvernelis tvirtino, kad teisinių argumentų keisti ministrą nemato.
Ir nors praėjusią savaitę po susitikimo su premjeru prezidento atstovai žurnalistams paskelbė, kad sprendimas dėl J. Narkevičiaus bus priimtas šią savaitę, sprendimo data perkelta į sausio 14 dieną.