Vienas iš turtingiausių Seimo narių Ukrainai neaukojo: pateikė šokiruojantį paaiškinimą

Koks buvo pastarasis mėnuo, apibūdino premjerė Ingrida Šimonytė.

„Bukas, turbūt karas kitoks ir negali būti. (Tai, aut. p.) karas, kuriame nesilaikoma kariavimo taisyklių“, – karinius Rusijos veiksmus Ukrainoje vertino Vyriausybės vadovė.

Kremlius greičiausiai manė, kad Kyjivą paims per kelias dienas. O nuo tos akimirkos, kai Rusijos kariuomenės kolonos kirto Ukrainos sieną, praėjo jau mėnuo.

„Jūsų kova yra mūsų kova, jūsų skausmas – mūsų skausmas. Ir jūsų laisvė yra mūsų laisvė“, – vaizdo kreipimesi sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Ukrainos vėliava dabar, atrodo, ant kiekvieno kampo. Bet lietuviai Ukrainą remia ne tik mojuodami vėliavomis, lozungais ar susirūpinimais.

Lietuvos parlamentas buvo vienas pirmųjų parėmusių kandidatės statuso ES siekiančią Ukrainą ir paraginusių virš šalies įvesti neskraidymo zoną.

Lietuva buvo pirmoji, kuri perdavė Ukrainai „Stinger“ raketų.

„Jau vienas mėnuo, kai Ukraina jaučia drąsų, palaikantį, brolišką Lietuvos žmonių petį. Kartu mes esame stipresni, šlovė Lietuvai“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Jis spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad pirmieji kitos šalies parlamentarai Kyjive buvo iš Lietuvos.

Pirmasis užsienio reikalų ministras Ukrainoje buvo Gabrielius Landsbergis, pirmas krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas. Ketvirtadienį Kyjive lankėsi ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, kartu su Baltijos šalių parlamentų vadovais.

„Galime aiškiai pasakyti, kad Vladimiras Putinas karą pralaimi. Tas jau yra visų ekspertų įtvirtinta. Rusija yra užstrigusi“, – teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Karui Ukrainoje prasidėjus Raudonasis kryžius paskelbė, kad ukrainiečiams pradeda rinkti drabužius. Bet lietuvių susitelkimas buvo maloniai netikėtas. Per vieną dieną buvo surinkta 50 vilkikų. Tad akciją teko laikinai stabdyti.

Vien organizacija „Blue/Yellow“ skelbia, kad į kovą jau išsiuntė 19 milijonų žmonių suaukotų eurų.

„Mums reikės humanitarinės pagalbos iki pat galo. Reikia surinkti lėšų maistui, vandeniui, vaistams ir daugeliui kitų dalykų nupirkti. Taigi prašome ir toliau mus palaikyti“, – į lietuvius kreipėsi Ukrainos ambasadorius Lietuvoje P. Bešta.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis valdžioje yra turtingiausias. Bet kaip jis pats asmeniškai, kaip pilietis paremia ukrainiečius, neatskleidžia.

„Stengiuosi daryti viską, ką galiu. Ir laisvu laiku tai pat. Tai įvairios ir kitiems žmonėms prieinamos formos“, – sakė G. Landsbergis.

Žmonės matė, kad ministras kartu su premjere I. Šimonyte savanoriaujančius pabėgėlių informacijos centre.

Antras turtingiausias Seimo narys – Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas. Jis sako, kad Ukrainai neaukojo.

„Todėl ir turtingiausias... Kurie turtingiausi, nešvaisto, kur papuolė lėšų. Ir žiūri ar sukčiai nebus“, – LNK žinioms sakė politikas.

Lietuvoje oficialiai registravosi per 30 tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių. Daugiau nei trečdalis jų – Vilniuje.

Tūkstančiams valdiškų būstų neprireiks. Per organizaciją „Stiprūs kartu“ jiems lietuviai atveria savo namų duris.

„Kol kas esu užleidęs butą Klaipėdos senamiestyje mamai su dviem mokyklinio amžiaus berniukais ir su savo mama“, – LNK sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas.

Per šį mėnesį Lietuvoje vyko ne viena palaikymo akcija Ukrainai, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo nesustoti.

„Išeikite iš savo biurų, namų, mokyklų, universitetų, ateikite vardan taikos. Ateikite su Ukrainos simbolika, kad palaikytumėte Ukrainą. Palaikytumėte laisvę ir gyvybę“, – ragino V. Zelenskis.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: