„Jei mesteltume akį į naujų COVID-19 atvejų 7 dienų vidurkį, tai tas pokytis dar įspūdingesnis, t.y. nuo 1200 (05.10) iki 495 (05.28). Stacionare gydomų ligonių skaičius irgi per tą patį laiką ženkliai aptirpo nuo 1120 iki 774. Reanimacijos ir skubios pagalbos skyriuose gydomų COVID-19 ligonių taip pat mažėja. Tačiau jų mažėjimas prasidėjo gerokai anksčiau. T.y. pikas buvo pasiektas (145 pacientai) dar balandžio 28 d. ir nuo to laiko sumažėjo iki 93 šiandien.
Teigiamų diagnostinių testų procentas siekia 2,8 proc. Tokio skaičiaus mes nematėm nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos.
O būtent šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių, kuris parodo epidemijos valdymą. Kas tikrai dar galėtų būt kitaip, tai mirčių nuo COVID-19 skaičius. Aišku, kad jis nėra toks baisus, koks buvo gruodžio – sausio mėn., bet jo kritimas „užstrigo“ kovo mėn. ir nelabai juda žemyn.
Pastarųjų dienų skaičiai lyg rodo kažką optimistiškesnio“, – feisbuke rašo profesorius.
Taip pat įraše profesorius pamini ir kelis scenarijus, kurie buvo įvardyti prieš mėnesį.
„Prieš daugiau nei mėnesį buvo paskelbti trys galimi epidemijos vystymosi scenarijai: sunkesnis / pesimistinis, vidutinis ir lengvesnis / optimistinis. Balandžio pabaiga rodė, kad mes judame daugiau pesimistinio scenarijaus link (pvz.: balandžio 28 d. buvo nustatyti 1598 nauji COVID-19 atvejai) ir neatmestina galimybė pasiekti 2500-3000 atvejų per dieną ribą. Tačiau matome, kad tas neįvyko. Maža to, mes pradėjome lenkti ir „optimistinį“ scenarijų, anot kurio mes tokius skaičius, kuriuos matome dabar, turėjome išvysti tik po poros savaičių. Toks staigus atvejų kritimas negali nestebinti“, – rašo M. Stankūnas.
