aA
Užsienio kalbų mokėjimo klausimas dažnai kaitina politines aistras. Iš svarbiausių politinių asmenų reikalaujama mokėti bent kelias kalbas, ypač anglų. Specialistai teigia, kad kalbų klausimas neturėtų būti svarbiausias, o šalies lyderiui užsienio kalbas mokėti nėra būtina, bet pravartu.
Emmanuelis Macronas
© Reuters / Scanpix

Kiek kalbų turėtų mokėti politikas?

Tarptautinėje diplomatinėje erdvėje dažniausiai vartojamos kalbos – anglų ir prancūzų, dažnai prie jų dar priskiriama vokiečių kalba, tačiau pasaulyje yra daug šalių lyderių, kurie diplomatijos srityje, ypač per oficialius susitikimus, kalba savo šalies valstybine kalba.

Kaip teigia politologas, etiketo ir protokolo ekspertas Arminas Lydeka, dvišaliuose oficialiuose susitikimuose teisinga kalbėti savo nacionaline kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis: „Taip pademonstruojama, kad myli savo valstybę, esi patriotiškas, gerbi piliečius, kurie galbūt išgirs bent dalį pokalbio ir supras, kaip jiems atstovauja valstybės vadovas.“

Baltijos šalyse vyresnioji karta mokėjo vieną užsienio kalbą – rusų, o kitų – ne, nes to nereikėjo gyvenant už geležinės uždangos.
A. Lydeka

Tiesa, yra ir kita priežastis – kalbos nemokėjimas arba nepakankamai geras mokėjimas. Oficialių susitikimų metu vertėjai gali tiksliau suformuluoti politiko išsakytą mintį nei jis pats tai padarytų kalbėdamas užsienio kalba.

Visiškai kitokia situacija yra daugiašalių susitikimų metu – tuomet numatomos darbinės kalbos, kurias pagal protokolą ir reiktų vartoti.

Dalia Grybauskaitė ir Popiežius Pranciškus
Dalia Grybauskaitė ir Popiežius Pranciškus
© DELFI / Domantas Pipas

A. Lydeka pabrėžia, kad šalių lyderiams pravartu mokėti anglų, prancūzų, vokiečių kalbas, bet kalbos mokėjimas negali būti svarbiausias veiksnys.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Mindaugas Norkevičius sako, kad, mokantis užsienio kalbų, reikia žvalgytis į šiandienines darbo rinkos tendencijas, investicijų augimą šalyje, daugiakultūriškumo sklaidą, o diplomatas ar politinis lyderis – būtent orientuojasi į užsienio politiką.

„Jeigu žiūrime į Lietuvos valstybės kontekstą, orientuotis reikėtų į skirtingas kalbų grupes – gerai mokėti vieną iš germanų (anglų ar vokiečių), slavų (rusų ar lenkų) ir romanų (prancūzų, ispanų, italų) kalbų grupių. Toks politikas jau galėtų kurti teigiamą ir reprezentatyvų įvaizdį ne tik valstybėje, bet ir platesniame regione“, – sako jis.

Baltijos šalys – nori įrodyti savo vertę

Baltijos šalyse. anot LRT.lt pašnekovų, didelis dėmesys skiriamas užsienio kalbų mokėjimui, čia ypač populiari anglų kalba. A. Lydeka pripažįsta, kad, nors prancūzų kalba vis dar dažnai vartojama Pietų Europoje, tačiau anglų kalba dabar populiariausia tarp jaunųjų šalių lyderių. Ji tapo pirmąja kalba tarptautinėje politinėje arenoje.

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės anglų kalbos gebėjimais niekas negalėtų suabejoti. Oficialių vizitų metu prezidentė kalba šia kalba, o 2010 metais Helsinkyje susitikimo su V. Putinu metu pademonstravo rusų kalbos žinias. Lietuvos prezidentė yra deklaravusi, jog moka dar ir prancūzų bei lenkų kalbas.

V. Putinas
V. Putinas
© AFP / Scanpix

A. Lydeka sako, kad Baltijos šalių vadovai tarptautinėje erdvėje nori įrodyti, kad moka užsienio kalbas: „Baltijos šalyse vyresnioji karta mokėjo vieną užsienio kalbą – rusų, o kitų – ne, nes to nereikėjo gyvenant už geležinės uždangos. Šiandien dar dažnai matomas kompleksas, kai susitikimų metu kalbama užsienio kalba ir taip norima parodyti, kad valstybės lyderis moka užsienio kalbas.“

Popiežiui Pranciškui atvykus į Lietuvą, D. Grybauskaitė oficialią kalbą Simono Daukanto aikštėje sakė lietuvių kalba, tačiau kalbos pradžioje kreipėsi į popiežių itališkai, nors niekada nebuvo nurodoma, kad prezidentė moka italų kalbą.

Kaip teigia A. Lydeka, D. Grybauskaitė taip parodė pagarbą svečiui ir išmoko kelis sakinius, kurie skirti kreipimuisi į Šventąjį Tėvą. Toliau kalbą tęsti lietuvių kalbą buvo diplomatiškai teisinga, nes taip parodomas dėmesys ir susirinkusiesiems, ir savo šaliai.

Vienas iš išskirtinių oficialių daugiašalių susitikimų įvyko 2018 metų balandį Prancūzijoje, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė visų trijų Baltijos šalių vadovų susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu metu oficialią kalbą sakė lietuvių kalba.

Tiesa, šio susitikimo metu ir Latvijos prezidentas Raimondsas Vejonis kalbą pasirinko sakyti latviškai, o Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid – prancūziškai.

Latvijoje užsienio kalbų klausimas taip pat svarbus. Prieš 2015 metų prezidento rinkimus „RigaTV 24“ kanalo žiniose pasirodė reportažas, kuriame žurnalistas tikrina pretendentų į prezidento postą anglų kalbos žinias.

Tik vienas kandidatas į klausimus atsakė latvių kalba, o visi kiti į latviškai užduotą klausimą atsakė angliškai.

Europos Sąjungoje visos kalbos lygios, tačiau...

Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialios kalbos ir visos jos laikomos lygiavertėmis, todėl Europos Parlamento nariai ir ES ministrai gali kalbėti viena iš oficialiųjų kalbų, o ES institucijose dirba vertėjai, kurie užtikrina susikalbėjimą ir bendravimą.

„Ilgalaikis ES tikslas – kad kiekvienas europietis, be savo gimtosios kalbos, mokėtų dar dvi kalbas. Tačiau kartu ES skatina, kad kiekvienas žmogus puoselėtų savo gimtąją kalbą“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė.

M. Norkevičius pažymi, kad dėl politinės ir geografinės situacijos vis tik trys kalbos tapo ES procedūrinėmis kalbomis – anglų, prancūzų ir vokiečių. Taip susiformavo etalonas, kad būtent šios kalbos yra svarbiausios regione.

„Didžiųjų valstybių vadovai nesistengs kalbėti kitomis užsienio kalbomis ir kalbas sakys tik savo nacionaline kalba – pažiūrėkite į Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją“, – sako jis.

Tačiau situacija tarptautinėje politinėje arenoje keičiasi.

E. Macronas – liberalios kalbos politikos gūsis nacionalistinėje arenoje

A. Lydeka atkreipia dėmesį, kad didžiųjų valstybių (savo galia ir teritorija) lyderiai dažniausiai nekalbėdavo užsienio kalbomis ar jų net nemokėdavo: „Reiktų ilgai galvoti, ar koks nors Rusijos vadovas mokėjo kitą kalbą, išskyrus rusų. Tas pats su Prancūzija, kurios prezidentai dažniausiai nemokėjo kitų kalbų, nes daug žmonių pasaulyje moka prancūzų kalbą.“

Situacija pasikeitė 2017 metais, kai Prancūzijos prezidentu tapo Emmanuelis Macronas. Gimtinėje jis kritikuojamas dėl to, kad oficialių susitikimų metu ar duodamas interviu užsienio žiniasklaidos priemonėmis kalba angliškai. Visą kritiką prezidentas atremia tuo, jog prancūzų kalbos propagavimas ir kalbėjimas ja neturi užkirsti kelių kalbėti ir kita pasaulyje populiaria kalba – anglų.

Arminas Lydeka
Arminas Lydeka
© DELFI / Domantas Pipas

A. Lydeka išskiria, kad E. Macronas yra modernus, liberalus lyderis, kuris atviriau, nuoširdžiau ir drąsiau bendrauja su kitų valstybių vadovais ir kitais piliečiais. Anglų kalbos vartojimas tą taip pat demonstruoja. M. Norkevičius pažymi, kad toks E. Macrono elgesys rodo, kad jis save pozicionuoja kaip globalų politinį lyderį, kuris laisvai gali prisitaikyti ir kitose kultūrinėse aplinkose.

Pavasarį Prancūzijos prezidentas išreiškė norą, kad prancūzų kalba taptų pagrindine kalba Afrikos žemyne. Tam pagrindo yra, nes didžioji dalis Šiaurės Afrikos valstybių susiformavo iš buvusių Prancūzijos kolonijų. Tačiau Prancūzijos specialistai abejoja, ar dažnas prezidento anglų kalbos vartojimas viešojoje erdvėje padės Prancūzijai pasiekti savo tikslą.

Su tuo nesutinka M. Norkevičius, kuris teigia, kad, kalbėdamas angliškai E. Macronas rodo, kad Prancūzija atvira ir globali pasaulio valstybė, kurios kalba yra patraukli. Pašnekovas pastebi, kad ir Justinas Trudeau, Kanados ministras pirmininkas, taip pat viešojoje erdvėje kalba angliškai ir prancūziškai. Kanada taip demonstruoja, jog įmanoma nesusikoncentruoti tik ties viena kalba. Tiesa, Kanadoje anglų ir prancūzų kalbos yra valstybinės.

2018 metų pradžioje Prancūzijos prezidentas pradėjo akciją, kurioje skatina prancūzų kalbą padaryti pasauline kalba. Aplinkybės tokiam sprendimui taip pat palankios, ypač po to, kai Jungtinė Karalystė apsisprendė išstoti iš Europos Sąjungos, o Jungtinės Amerikos Valstijos tapo uždaresnės po prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią. Ethnologue.com duomenimis, prancūzų kalba pasaulyje kalba beveik 285 mln. žmonių.

Rusų kalbos įtaka pasaulinėje arenoje tik mažėja

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialių susitikimų metu kalba tik rusų kalba, nors yra žinoma, kad politikas moka vokiečių kalbą. Tuo jis leido įsitikinti per Austrijos užsienio reikalų ministrės vestuves, kuriose Rusijos prezidentas šventinę kalbą sakė būtent vokiškai.

Kaip teigia M. Norkevičius, tai buvo diplomatinis ženklas: „Kartais vizitai būna mandagumo, kuomet valstybėms nereikia vykdyti naujų susitarimų, o kartais būna ypač svarbūs vienai ar kitai pusei. Tokiu atveju pirmas dalykas, kaip politinis lyderis gali parodyti didesnį lojalumą ar pritarimą įvairiais klausimais kitam politiniam lyderiui, yra kalbėjimas ta kalba, kuria kalbama toje valstybėje, į kurią atvyko.“

Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų, kad Rusijos prezidentas tobulina ir savo anglų kalbos žinias, tačiau kalba angliškai tik išskirtiniais atvejais. Vienas jų buvo 2008 metai CNN žurnalisto Matthew Chance darytas interviu, kurio pradžioje V. Putinas rodomas vaikštantis lauke ir su žurnalistu besikalbantis angliškai. Tačiau iš karto po to, susėdus oficialiam interviu, Rusijos prezidentas rinkosi ir toliau kalbėti rusiškai.

A. Lydeka teigia, kad nėra viešai prieinamo įsakymo diplomatams ir svarbiems šalies politikams oficialių susitikimų metu kalbėti tik rusiškai, tačiau yra nevieši teisės aktai, kuriuose apie tai kalbama.

„Aukščiausio rango diplomatams ir politikams yra nurodoma, kad oficialių susitikimų metu reikia kalbėti rusų kalba. Taip demonstruojama, kad rusų kalba yra tarptautinė bendravimo kalba ir ją turi kiti mokėti ir kalbėti“, – pasakoja A. Lydeka.

Ethnologue.com duomenimis, rusų kalba pasaulyje kalba kiek daugiau nei 265 mln. žmonių, tačiau ji dažniausiai vartojama buvusiose komunistinėse šalyse, o Europoje renkamasi mokytis kitas kalbas – anglų, prancūzų ar vokiečių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gauta Seimo teisininkų išvada: ar galima balsuoti dėl Pranckiečio pateikiame pilną išvados tekstą  (137)

Seimo valdybos atstovų paprašyta Teisės departamento išvada dėl pakartotinio balsavimo dėl Seimo...

Arūnas Milašius. Kaip viskas atrodo iš tragedija virtusio gaisro epicentro Alytaus rajone apie šiuos faktus jums niekas nepapasakos (48)

Taip, pavadinimas pritemptas, tačiau esmė dėl to nekinta. Jei būtų laikomasi galiojančių...

Prieš pat automobilių mokesčio svarstymą – netikėtumas: pasikeitė sumos, kurias teks mokėti (355)

Aplinkos ministerijos (AM) parengtas automobilių taršos mokesčio projektas teikiamas Seimui,...

STT pareigūnus sudominęs Rusijos bankininkas už išvyką į Maskvą siūlo sumokėti šimtatūkstantį užstatą (16)

Specialiųjų tyrimų tarnybos ( STT ) ir Vilniaus apygardos prokuratūros atliktame ikiteisminiame...

Išnarpliojo klastingą tarptautinį pedofilų tinklą, pareigūnai sekė bitkoinų pėdsakais kaltinimai pateikti 337 žmonėms  (3)

Beveik trejus metus „Welcome to Video“ platforma noriai naudojosi pedofilai , ten rasdavę vaikų...

Nuo šalčio ir drėgmės išgelbėta močiutė iš Pasvalio vėl grąžinta prižiūrėtojai (109)

Šaltyje, drėgmėje, be maisto ir elektros paliktą močiutę Pasvalio rajone radę socialiniai...

Johnsonui nepavyko: Bercow neleido dar kartą balsuoti dėl „Brexit“ sutarties (31)

Iki „ Brexit “ liko dešimt dienų. Bet iki tol šalis privalės dar šį tą nuveikti....

Italų meteorologas pateikė du mūsų planetos scenarijus: pasakė, kam ruoštis artimiausiais dešimtmečiais (5)

Kaip veikia Žemės klimatas ir kaip jis matuojamas? Koks bus ateities klimatas? Kaip galime...

Pastebėjo tik akyliausi: Ugnės Siparės pasirodymas šokių projekte buvo netikėtai kitoks nei kitų dalyvių (34)

LRT projekto „ Šok su žvaigžde “ dalyviams praėjęs šeštadienis buvo ypatingas. Tądien...

Estija sako, kad dauguma pinigų plovimo baudų turėtų atitekti jai (3)

Finansų ministras Martinas Helme pareiškė, kad Estija turėtų gauti „daugumą“ baudų, kurios...