Šią iniciatyvą Seimo valdyba nutarė perduoti svarstyti Seimo Lietuvos laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Valdyba taip pat pavedė Seimo kancleriui užtikrinti, kad būtų sistemiškai peržiūrėta Lietuvos valstybingumo ir parlamentarizmo istorijos įamžinimo ir įprasminimo Seimo rūmuose koncepcija.
„Vienas iš iškilių asmenybių – daktaras Kazys Grinius – visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Šeštasis Lietuvos premjeras, pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos Vyriausybei. Paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos Prezidentas“,- taip K. Grinių apibūdina „valstiečiai“.
Anot Seimo LVŽS frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, K. Grinius buvo nuoseklus demokratijos, laisvos spaudos, susirinkimų laisvės šalininkas.
„Drauge su Vincu Kudirka, Jonu Basanavičiumi ir kitais aktyviais mūsų tautos veikėjais ženkliai prisidėjo prie tautinio atgimimo. Jis buvo knygnešių draugas, aktyvus tautinio atgimimo veikėjas, kartu su V. Kudirka leido „Varpą“. K. Grinius net kelis kartus buvo kalintas už lietuvišką veiklą. Būdamas gydytojas profesionalas labai aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime – vadovavo Valstiečių liaudininkų sąjungai, kuri buvo stipriausia Lietuvos partija.
K. Grinius buvo Privalomojo sveikatos ir socialinio draudimo, progresinių mokesčių, socialinės rūpybos įstatymų ir nemokamo mokslo šalininkas. Pasisakė už stiprią savivaldą, o centrinės valdžios galių didinimą savivaldos sąskaita laikė monarchizmo ženklu.
Nuo 1920 metų buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo nariu, vėliau ėjo premjero ir galiausiai – Prezidento pareigas. Po 1926 metų perversmo, net ir pašalintas iš Prezidento posto, toliau tęsė darbą Lietuvai, aktyviai reiškė savo nuomonę spaudoje apie demokratijos principus ir Lietuvos valdymą“- pažymima Seimo LVŽS frakcijos rašte Seimo valdybai.
Anot Seimo „valstiečių“, K. Grinius 1940-aisiais emigravo iš Lietuvos, tolesnę veiklą tęsė JAV.
K. Griniaus ištikimybę demokratinės valstybės idealams atspindi tai, anot Seimo „valstiečių“, jog net po karinio perversmo, po dviejų okupacijų išliko demokratu ir kūrė tikrą vakarietišką demokratijos sampratą tarpukario Lietuvoje.
Seimas, pabrėždamas K. Griniaus ištikimybę demokratinės valstybės idealams, 2016-uosius metus buvo paskelbęs K. Griniaus atminimo metais.
Jeigu būtų pritarta LVŽS frakcijos iniciatyvai, Seimo I rūmų posėdžių salė (203 k.) būtų pavadinta Prezidento Kazio Griniaus vardu.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo nariai Lukas Savickas ir Tomas Tomilinas įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo kviečia Vilniaus miesto savivaldybę tinkamai įamžinti prezidento K. Griniaus atminimą Vilniaus mieste, parinkti tinkamą vietą jo paminklui ir surengti atvirą paminklo idėjų konkursą. Vyriausybė raginama numatyti 2024 metų valstybės biudžeto projekte K. Griniaus paminklo sostinėje finansavimo lėšas.
