Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala laidoje Info komentarai su Arnu Mazėčiu paklaustas, kas gali sustabdyti Aliaksandrą Lukašenką, teigė, jog šis atsakymas į klausimą yra vertas milijono.
„Mes šiandien jo neturime. Kol A. Lukašenka kontroliuoja padėtį Baltarusijoje, tol, kaip matome, jis intensyviai ieškos priemonių, kuriomis galėtų pakenkti kaimyninėms valstybėms. Ir tas faktas, kad lyginant kelių metų perspektyvą skrydžių skaičius į Baltarusiją per savaitę iš esmės yra padvigubėjęs ir siekia 40–50, geriausias to įrodymas. Ir visos sankcijos, kurios buvo taikytos iki šiol kol kas jo neatgrasė“, – teigė L. Kojala.
Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas laidoje tikino, kad atsakingos Lietuvos institucijos rengia visus įmanomus planus ir ruošiasi visiems, kiek tik yra įmanoma numatyti, scenarijams.
„Lietuva ruošiasi visiems scenarijams, net ir patiems blogiausiems – kelių šimtų ar tūkstančių žmonių bandymui prasiveržti per Lietuvos sieną. Taip pat įvairiausioms provokacijoms prie Lietuvos sienos su Baltarusija. Tam ruošiamės. Kaip žinote, visko numatyti ir sudėlioti neįmanoma, bet analitikai visų tarnybų dirba intensyviai“, – sakė K. Lančinskas.
Jis teigė, kad pajėgos yra visiškoje parengtyje, visi pareigūnai yra atšaukti iš laisvų dienų ir atostogų.
„Mes ruošiamės įvairiems scenarijams“, – tikino viceministras K. Lančinskas. Kartu dar pridurdamas, kad visi įmanomi resursai bus išnaudoti.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Maksimas Milta laidoje kalbėjo, jog visą praėjusį savaitgalį Baltarusijos žiniasklaidos buvo galima matyti tuščias gatves ir aikštes, kurias buvo itin pamėgę migrantai.
„Jau buvo kalbama apie planus burtis, drauge žengti Lenkijos sienos link. Ir visą savaitgalį buvo galima matyti tuos pranešimus, kad migrantų skaičius pačiame Minske mažėja. Ir būtent tos kolonos pajudėjusios sienos link didėja. Ypatingai galima matyti vaizdus, kaip taksi automobiliai atveža žmones vos ne prie pat pasienio“, – pasakojo M. Milta.
RESC direktorius L. Kojala laidoje teigė, jog nepaprastosios padėties įvedimas galėtų būti viena iš priemonių suvaldyti dabartinę situaciją.
„Akivaizdu, kad reikia kompleksinių priemonių šiuo atveju. Ir dalis jų jau yra įgyvendinta – žinoma apie fizinio barjero statybas, tas pačias sankcijas. Visa tai turi būti bendro paveikslo dalis. Aišku, kad sidabrinės kulkos – vieno sprendimo, kuris staiga viską imtų ir sustabdytų, tikrai nėra. Tik kompleksinės priemonės ir gali suveikti“, – sakė laidos Info komentarai su Arnu Mazėčiu pašnekovas L. Kojala.
L. Kojala laidoje priminė, jog NATO pirminis tikslas yra nuo konvencinių karinių grėsmių.
„Tikėkimės, kad ši situacija tokia nevirs. Tai yra didelė problema, bet tai nėra didelis karinis išpuolis“, – kalbėjo RESC vadovas.
L. Kojala teigė, jog situaciją padėtų išspręsti ryžtingi sprendimai ES lygiu bendroje migracijos politikoje.
„Sisteminis ir ilgalaikis sprendimas yra turėti bendrą migracijos politiką, aiškius mechanizmus, priemones ir galiausiai planus, kaip reaguoti į šias situacijas“, – teigė laidos pašnekovas L. Kojala.
VRM viceministras K. Lančinskas taip pat sutiko, jog šiuo metu problemos yra sprendžiamos tada, kai jos atsitinka.
„Tada mes bandome ją išspręsti. Tai vyksta ir dabar mūsų situacijoje. Bet Lietuva yra užsiėmusi ir proaktyvia pozicija šioje srityje. Mes esame pateikę siūlymus, kas turėtų būti padaryta ES lygiu, kokie teisės aktai turėtų būti pakeisti arba papildyti. Ir mes turime 13 šalių remiančių šią iniciatyvą.
Ir tikiuosi, kad per tam tikrą laiką ta iniciatyva išsirutulios į tam tikrus bendrus sprendimus, dokumentus. Bet kaip žinote, ES sprendimų priėmimas užtrunka pakankamai ilgai. O kol mes susitarsime, mes privalome spręsti problemą čia ir dabar“, – kalbėjo viceministras K. Lančinskas.
RESC analitikas M. Milta komentuodamas pirmadienio įvykius prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, tikino, jog nutiko „visiems gerai žinomas ES pažeidžiamumas“.
„Ypatingai kalbant apie migracijos politiką“, – teigė M. Milta.
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas. Jį tikimasi priimti dar antradienį.
