Vidaus reikalų ministerija (VRM) patvirtino, kad Rusijos oro pajėgų pilotas leitenantas Dmitrijus Mišovas yra Lietuvos teritorijoje. Kaip teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, šis asmuo kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio, tačiau jo prašymas neregistruotas.

„Jis kreipęsis į Migracijos departamento Vilniaus skyrių bandydamas registruoti prieglobsčio prašymą, bet prieglobsčio prašymas nebuvo užregistruotas“, – žurnalistams penktadienį sakė viceministras.

Jo teigimu, šiuo metu minėto Rusijos piliečio buvimo vieta yra žinoma.

„Susisiekta su atitinkamomis tarnybomis, šiuo atveju minėto piliečio buvimo vieta tiek nacionalinio saugumo tarnyboms, tiek mūsų institucijoms yra žinoma“,– teigė A. Abramavičius, pridurdamas, kad kol kas D. Mišovas gali būti traktuojamas kaip neteisėtas migrantas.

„Jis yra neteisėtas migrantas, galima sakyti taip. Kol kas negaliu pakomentuoti, kokius dokumentus jis turi. Turbūt tai labai greitai išaiškės, su kokiais dokumentais jis yra atvykęs. Vienas variantas – jis gali turėti kitoje šalyje išduotą Šengeno vizą. Arba gali Rusijos vidinį pasą. Įvairūs variantai yra galimi“,– sakė jis.

Viceministras pažymėjo, kad Rusijos pilietis šiuo metu neturi prieglobsčio prašytojo statuso. Jo pasiprašius, pasak A. Abramavičiaus, pradėtų veikti tarptautinės teisės normos.

„Prieglobstis yra universali teisė. Bet pirmiausiai, be abejo, bus vertinamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Atitinkamos institucijos labai lengvai gali įvertinti, ar tas pilietis gali gauti prieglobstį, ar ne“, – aiškino A. Abramavičius.

Viceministras žurnalistams sakė, kad D. Mišovas į Lietuvos teritoriją pateko veikiausiai per Lietuvos sieną su Latvija arba Lenkija.

„Pilietis pateko į Lietuvos teritoriją ne per mūsų saugomą išorinę ES sieną, bet per vidinę ES sieną. Tokiu atveju VSAT jo duomenų neturi. Galimai pateko arba iš Latvijos, arba iš Lenkijos“, – teigė jis.

Neatmeta, kad tai – galima provokacija

Kaip aiškino A. Abramavičius, institucijos kol kas nesiima daryti išvadų, ar rusų pilotas galėtų gauti prieglobstį Lietuvoje, mat, jo teigimu, D. Mišovo atvykimas gali būti vertinamas kaip provokacija artėjant liepos mėnesį sostinėje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

„Iš tikrųjų, gali būti įvairių variantų. Gali būti, kad jis yra susijęs su Rusijos opozicinėmis organizacijomis. Gali būti provokacija – to mes irgi neatmetame“, – akcentavo viceministras.

„Pasirinktas laikas yra labai tikslingai, turbūt – artėjant NATO viršūnių konferencijai. Tam tikra prasme, gali būti ir tokio diskreditavimo galimybė. Kai pirmiau nesikreipiama į institucijas, o einama į BBC tarnybą, išplatinami pranešimai – daug įvairiausių klausimų. Nuo atviro opozicionieriaus iki atviro provokatoriaus. Tikrai neatmetamos visos galimybės“, – pabrėžė A. Abramavičius.

Kaip rašo BBC Rusijos tarnyba, D. Mišovas į vieną iš Baltijos šalių pabėgo gegužės 28 dieną ir netrukus kreipėsi į Lietuvos migracijos pareigūnus. Anot piloto, jis buvo sraigtasparnio įgulos vado padėjėjas, vėliau tapo karinio sraigtasparnio pilotu operatoriumi, rašo nv.ua.

Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kiek anksčiau reaguodama į BBC publikaciją, rašė, kad „šiuo metu VSAT neturi informacijos apie Rusijos piliečius, kurie pastarosiomis dienomis galėjo kreiptis į Lietuvos institucijas ar prašytis prieglobsčio esą neteisėtai būdami šalyje.“

Ruso teigimu, pirmąją Rusijos karo Ukrainoje dieną jis buvo barake Baltarusijoje ir „prabudo nuo pranešimo, kad reikia skubiai skristi į Hostomelį“, bet galiausiai skrydį dėl nuostolių atšaukė. Anot D. Mišovo, jau pirmąją karo dieną šalis agresorė prarado „penkis lėktuvus ir du ekipažus“.

„Per karą pulkas, kuriame tarnavo D. Mišovas, prarado praktiškai 20 proc. sraigtasparnių. Anksčiau pulkas jų turėjo „40−50 vienetų“, tai per praėjusius metus du supleškino diversantai, dar šeši ar septyni numušti fronte“, – teigiama straipsnyje.

„Aviacijos nuostoliai didžiuliai. Jeigu palygintume, pavyzdžiui, situaciją Afganistane, tai žinau, kad ten iš viso prarado 333 sraigtasparnius. O pas mus dešimt Afganistano metų pakartojo per metus“, – rašo BBC, cituodama pašnekovą.

Kaip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nuo invazijos pradžios Rusija prarado 314 lėktuvų ir 299 sraigtasparnius.

Interviu metu vyras tikino, kad jiems net nebuvo paaiškinta, kodėl karas iš viso buvo pradėtas.

„Esu kariškis, turiu ginti savo šalį nuo agresijos. Neturėčiau dalyvauti, neturėčiau būti nusikaltimo bendrininkas. Kažkodėl mums niekada nebuvo paaiškinta, kodėl prasidėjo šis karas. Kodėl turėtume pulti ukrainiečius ir juos žudyti, naikinti miestus? Niekas to nepaaiškino. O pusė ukrainiečių, tarkime, turi giminių Rusijoje. Nelabai aišku, kodėl mums reikia juos [ukrainiečius] žudyti. Manau, kad visa tai daroma tik tam, kad būtų išsaugota vieno žmogaus, konkretaus Putino, valdžia. Jis tiesiog nusprendė taip įtvirtinti savo valdžią. Manė, kad tai gera idėja“, – interviu sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)