Tiria „dosniausius partijų rėmėjus“
V. Gailius pareiškė, jog FNTT tirtos su partijomis susijusios įmonės viešuosiuose pirkimuose susižėrė apie 2 mlrd. litų. Esą tikėtina, kad nemaža dalis šių pinigų numatyta panaudoti Seimo rinkimams konkrečių politinių jėgų finansavimui.
„Galime daryti tokią prielaidą“, - sakė V. Gailius.
„Kolektyvas stiprus. Manau, kad pratęs pradėtus tyrimus dėl Lietuvoje veikiančių monopolizuotų energetikos ir komunalinio ūkio įmonių. Šiuose tyrimuose nustatyti stambaus sukčiavimo atvejai, gryninami pinigai, ir žinome, kur jie bus panaudojami ne už ilgo“, - kalbėjo FNTT vadovo posto netenkantis pareigūnas.
Pasak jo, „atliekami tyrimai dėl dosniausių politinių partijų rėmėjų – ūkio subjektų, kurie per 2 metus laimi viešųjų pirkimų iki penkių šimtų arba iki bendros beveik 2 milijardų vertės, daugumoje finansuojami iš Europos Sąjungos paramos ir valstybės ar savivaldybių biudžeto“.
„Kažkam turbūt norėtųsi, kad tarnyba tikrintų kioskus, o ne kovotų su baltų apykaklių grupuotėmis“, - pridūrė V. Gailius.
Jis taip pat paminėjo „Gariūnų grupuotę“, kuri esą skiria „didelius pinigus savo gynybai“. Gariūnuose veikiančios įmonės figūruoja daugelio dabar valdančiojoje daugumoje esančių partijų rėmėjų sąrašuose.
Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio partiją, Liberalų ir centro sąjungą, finansiškai parėmusios įmonės nuo 2008 m. rudens laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už daugiau nei 2 mlrd. Lt.
Nepamiršo ir prezidentės
V. Gailius pareiškė tikįs „aukščiausių šalies vadovų požiūriu“ į FNTT, tačiau prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytos paramos ministrui R. Palaičiui nekomentavo. Jis taip pat susilaikė nuo atsakymo į klausimą, ar prezidentė ragino atleisti V. Giržadą iš pareigų.
Tačiau V. Giržadas pareiškė, kad toks raginimas buvo. „Tai aš žinau tiesiogiai iš savo vadovo. Buvo pasisakymas iš tų pačių pusių, kurios sako, kad tai (FNTT vadovų atleidimas – DELFI) yra teisingas aktas“, - sakė pareigūnas.
Skundėsi spaudimu
V. Gailius taip pat pareiškė ilgai jutęs politikų spaudimą. Pavardžių FNTT vadovas nenurodė, tačiau tai esą buvo tiesiogiai FNTT kontroliuojantys asmenys. „Tiesiogiai. Politikų, kuriems esu pavaldus“, - sakė FNTT vadovas, paklaustas, kokių politikų spaudimą juto.
Darbo netekusio FNTT vadovo teigimu, spaudimas buvo juntamas ir siūlant į vienas ar kitas pareigas FNTT skirti konkrečius asmenis, esą buvo ir kandidatas į direktoriaus pavaduotojo vietą, tačiau V. Gailius pasipriešino ir paskyrė V. Giržadą.
„Manau, mano pavyzdžiu bandoma parodyti kitų statutinių įstaigų vadovams, kad nepaklusniems atrandami naujadarai“, - tęsė darbą paliekantis FNTT vadovas, aiškindamas, jog pirmiausiai dėl jo turėjo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau tai neįvyko.
V. Giržadas pareiškė, esą R. Palaitis skubėjo. Esą ministras panaikino FNTT vadovų teismui apskųstą sprendimą skirti pakartotinį FNTT vadovų vertinimą ir pasirašė naują įsakymą, kuriuo panaikinti jų leidimai dirbti su slapta informacija. FNTT direktoriaus pavaduotojo teigimu, trečiadienį teismas turėjo spręsti dėl pirmojo ministro įsakymo galiojimo sustabdymo, taigi tiesiog pabūgta, jog teismas priims ministrui nepalankų sprendimą.
V. Giržado teigimu, egzistuoja „kritinė masė“ asmenų, kurie suinteresuoti FNTT vadovybės nuvertimu. „Ir ministras yra vienas iš nedaugelio, kurie yra, mano nuomone, tiktai mažas sraigtelis“, - pridūrė jis.
Pareigūnas taip pat skundėsi, kad jis metamas iš tarnybos esą nepelnytai klijuojant jam valstybės paslapčių išdaviko etiketę.
Jis teigė neturėjęs galimybės susipažinti su saugumiečių raštais, kuriais remiantis R. Palaitis jį ir V. Gailių meta iš darbo. Negana to, FNTT vadovai esą net neturėjo galimybės pasiaiškinti.
„Mano nuomone, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nežinau, kas kur meluoja – aš pasakiau savo nuomonę“, - sakė V. Giržadas, komentuodamas klausimą, ar vyko ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo „Snoro“ akcininkams ar su jais susijusiems asmenims.
V.Giržadas: „Lietuvos ryto“ straipsnyje parašyti žodžiai panašūs į mano
V. Giržadas pripažino dalyvavęs 2011 m. lapkričio 14 d. pasitarime Generalinėje prokuratūroje dėl „Snoro“, apie kurį pora dienų iki „Snoro“ nacionalizavimo rašė šio banko antrinės įmonės iš dalies valdytas dienraštis „Lietuvos rytas“.
Esą dienraščio straipsnyje cituoti neįvardinto pareigūno žodžiai labai panašūs į tuos, kuriuos pasitarime išsakė V. Giržadas. Tačiau taip esą kiti asmenys tendencingai žiniasklaidai perdavė jo žodžius. Pats V. Giržadas teigė nieko žiniasklaidai nesakęs.
„Tame pasitarime pasakyti žodžiai ir („Lietuvos ryto“ - DELFI) pacituotas FNTT pareigūnas... tai iš tikro panašūs žodžiai buvo pasakyti mano. Tai reiškia, kad asmenys, dalyvavę tame pasitarime tendencingai citavo vieną iš FNTT vadovų. Bet tai nereiškia, kad tai pasakė, perdavė ir atidavė šią informaciją būtent tas pareigūnas, kuris juos pasakė“, - atviravo pareigūnas.
Tą pačią dieną V. Giržadas teigė kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl informacijos, pasirodžiusios „Lietuvos ryte“, nutekinimo. Vėliau to paties esą prašė V. Gailius ir Seimo narys Saulius Stoma.
„Šiandien yra vasario 15 d. Tyrimas gal ir pradėtas, tačiau nei jūs, nei aš – nežinome“, - konstatavo V. Giržadas.
V. Gailius informacija apie „Snoro“ tyrimą teigė disponavęs keletą mėnesių. „Manau, kad dėl tos informacijos jau seniai turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas“, - sakė jis.
V. Giržadas teigė, kad dar pernai lapkritį buvo galima prognozuoti, jog lėks FNTT vadovų galvos.
„Šita istorija prasidėjo nuo tokio įdomaus pasitarimo, kuris įvyko lapkričio 14 d. Generalinėje prokuratūroje, aptariant ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą, kuri, aišku, susijusi su banku „Snoras“. Buvo aptariamos konkrečios prievartos priemonės ir pan. Tame pasitarime teko garbės ir man sudalyvauti. Iš FNTT buvome dviese ir dalyvavo 4 prokurorai. Tame pasitarime teko išsakyti nuomonę, kuri nevisiškai, sakykim, sutapo su generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio nuomone. Jau vakare ta nuomonė buvo įvardinta kaip didelis pesimizmas dėl tyrimo perspektyvų, dėl atliekamų veiksmų galimumo ir dėl procesinių prievartos priemonių. Po to dviese su direktoriumi prognozavome iškart, kad bus šitie veiksmai, t.y. iš tų pokalbių, iš aukščiausių valstybės vadovų atsiliepimų apie ta pasitarimą mes supratome, kad būsime kalti visomis nesekmėmis ir nelaimėmis. O galų gale, kaip matome, įvyko toks aktas“, - gandais apaugusį pasitarimą atvirai nupasakojo V. Giržadas.
Savo atleidimą iš darbo FNTT vadovai skųs teismui.
DELFI primena, kad ministras R. Palaitis antradienį paskelbė naikinantis V. Gailiaus ir V. Giržado leidimus dirbti su įslaptinta informacija, kas tapo pagrindu ir jų atleidimui. Tokį savo sprendimą vidaus reikalų ministras grindė iš Valstybės saugumo departamento gauta informacija. Įsakymą, kuriuo FNTT vadovai atleisti iš pareigų, vidaus reikalų ministras pasirašė trečiadienį.
Sprendimą atimti iš FNTT vadovų teisę dirbti su slapta informacija R. Palaitis priėmė pagal įstatymo straipsnį, kuris nurodo, jog tokios teisės netenkama, jeigu „asmuo daugiau negu vieną kartą pažeidė nustatytą darbo su įslaptinta informacija tvarką arba dėl šiurkštaus šios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista“.
Palaikymą tokiam R. Palaičio sprendimui trečiadienį išsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o premjeras Andrius Kubilius tikina negavęs „slaptos ar neslaptos informacijos, kuri būtų pagrindas abejoti FNTT ar jos vadovo veikla“.