Į „Info TV“ eteryje laidos vedėjos Liudos Kudinovos klausimą „kaip jaučiatės?“ europarlamentarė atsakė šypsodamasi: „Puikiai, gerokai geriau nei prieš operaciją. Iš tiesų tik vėliau supratau, kad tikrai būdavo silpna.“
Parlamentarė įvardijo, kad diagnozę išgirdo visai neseniai, rugpjūčio pradžioje. „Kai prasidėjo atostogos rugpjūčio 2 dieną, tai po poros dienų ir sužinojau. Atostogos buvo tokios ramios. Santaros klinikos, ten aplink gražus miškas, galima pasivaikščioti“, – laidoje „Info diena“ kalbėjo A. Maldeikienė.
Politikė tvirtino, kad iki diagnozės tiesiog jautė nuovargį ir to nesureikšmino. „Maždaug metus labai pavargdavau be jokios priežasties. Kai būdavau labai pavargusi, galvodavau: na, nuo ko čia taip labai pavargau? Turėdavau ilsėtis, – kalbėjo A. Maldeikienė. – Visiškai neturėjau jokių įtarimų, man tiesiog reikėjo naujo recepto akinių lęšiams. Nuėjau pas gydytoją jo paprašyti ir ji pasakė visus tyrimus padaryti. Šiaip stengiuosi juos visus daryti, tą kartą irgi pasidariau, ir taip atėjo ta žinia.“
Vos prieš kelias savaites apie tai, kad serga vėžiu, pranešė ir premjeras Saulius Skvernelis. A. Maldeikienė teigia, kad apie jo diagnozę žinojo, jis taip pat žinojo ir apie jos diagnozę anksčiau, nei tai buvo paviešinta. „Aš kelios dienos iki to parašiau jam laiškelį, kad kovosime abu kartu. Premjeras žinojo, kad aš sergu, – tvirtino politikė. – Simpatizuoju Sauliui ir pasakiau jam.“
A. Maldeikienė pridūrė, kad S. Skvernelis nėra jai draugas, tik kolega. „Bet jis man yra simpatiškas žmogus, su kuriuo galima pasišnekėti. Pasišnekėdavau Seime, – kalbėjo politikė. – Ir jis sakė, kad puikiai jaučiasi.“
Teigia, kad laukia ilgas kelias
„Tas kelias yra labai ilgas, bet jį reikia nueiti, – apie laukiantį gydymą kalbėjo politikė. – Aš kol kas nepraleidau nė vienos darbo dienos. Atidirbau liepą, kiek man priklausė, rugsėjo antrąją, kai prasidėjo sesija, aš jau buvau po operacijų ir pailsėjus truputėlį.“
Europarlamentarė tvirtino, kad prasidėjus chemoterapijai susilaikys nuo kelionių. „Aš dabar žinau ir labai liūdnų istorijų, kad žmonėms būna sunku ir išgyvena, ir yra tokių, kuriems tai nėra labai sudėtinga“, – apie chemoterapiją kalbėjo politikė.
Jos teigimu, vėliau taip pat lauks tolesnis gydymas. „Chemoterapijos, radioterapija. Iš tikrųjų tai gana ilgas kelias, bet žmonės jį nueina ir gyvena daugybę metų“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Laidos vedėja L. Kudinova pabrėžė, kad krūties vėžio išgyvenamumas Lietuvoje yra 90 procentų, o A. Maldeikienė pridūrė, kad mes turėtume didžiuotis savo valstybe dėl gydymosi sąlygų.
„Mūsų Nacionalinis vėžio centras yra tarp 21, kurie laikomi europinio ir absoliučiai aukšto lygio, pagal visus aukščiausius standartus“, – „Info TV“ eteryje kalbėjo A. Maldeikienė ir pridūrė, kad krūties vėžys Lietuvoje gydomas ypač gerai.
Ji taip pat pridūrė, kad būtina „ne tik tikrintis, bet jei ir atsiranda problema, tai reikia priimti labai ramiai ir daryti tai, ką gydytojai sako“. „Netekti plaukų yra graudu, bet tai – ne pasaulio galas, sako, jie atauga“, – tvirtino A. Maldeikienė.
Europarlamentarė teigė, kad jos šeima į žinią reagavo ramiai: „Mano šeimoje visi sveiko proto, tai ramiai ir reagavo.“
„Sūnus pajuokavo, kai aš pradėjau savęs gailėti pirmą dieną, gavau dozę juodojo humoro ir labai greitai apsiraminau, – kalbėjo A. Maldeikienė. – Man daugiausia padeda brolis, nes jis toks profesijos žmogus, tai ir ligoninėje mane lankė.“
Nelygina savęs su premjeru
Nors visai neseniai ir S. Skvernelis pranešė apie vėžio diagnozę, europarlamentarė nelygina savęs su premjeru ir įvardija pagrindinį skirtumą. „Premjeras turi mažų vaikų, aš žmogus, kuris jau yra močiučių karta. Man labiau graudu, kai suserga jauni žmonės“, – tvirtino politikė.
Premjeras, vos pranešęs apie diagnozę, nusiskuto plaukus. Palaikydamas jį plaukus nusiskuto ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pastarąjį už tokį žingsnį sukritikavo konservatorius Kęstutis Masiulis, tačiau vėliau ir pats nusprendė įrodyti, kad plaukus nusiskusti lengva, ir įvykdė savo pažadą.
„Man visą gyvenimą patiko pliki vyrai, – tvirtino A. Maldeikienė, išgirdusi klausimą, kaip ji reaguoja į šiuos įvykius. – Jie taip įdomiai intelektualiai atrodo. Nieko tokio, nematau problemos.“
Ji tvirtino, kad taip pat sulaukia palaikymo žinučių, o dėmesiui buvo pasiruošusi dar prieš patvirtindama žinią viešai.
„Buvau pasiruošusi pasakyti, pasakiau ir patvirtinau. Dabar reikia tai priimti, gali būti, kad kažkuriais momentais aš nenuskrisiu ir nepadarysiu savo darbo“, – kalbėjo A. Maldeikienė ir pridūrė, kad jos aplinka diagnozę žinojo jau anksčiau.
O ką ji patartų kitoms moterims, kurios išgirsta tokią pačią diagnozę? „Nekelkite panikos, – tvirtino A. Maldeikienė. – Atrodyčiau keista ir nenormali, jei pasakyčiau, kad niekaip nesureagavau. Be abejo, sureagavau.“
Politikė pridūrė, kad gyvenimas ir mirtis yra natūralūs ir neatsiejami dalykai. „Visi turi išmokti per gyvenimą numirti. Gyvenimas yra tam, kad išmoktume išeiti. Mes visi išeisime, – kalbėjo A. Maldeikienė. – Aš seniai seniai esu parašiusi testamentą, esu pasakiusi vaikams, kaip mane palaidoti.“
„Info TV“ eteryje A. Maldeikienė teigė: „Supratau, kad dar pasistengti reikės, kad numirčiau. Tiesiog ne ta stadija. Reikės pakentėti chemoterapiją.“
Jos teigimu, nereikia ieškoti priežasčių, kodėl vieną ar kitą žmogų užklumpa vėžys. „Nuo amžiaus. Tu tiesiog nesi jaunas“, – nedaugžodžiavo A. Maldekienė.
Krūties vėžys – kas tai?
Pateikiamoje informacijoje apie krūties vėžį Nacionalinis vėžio institutas pabrėžia, kad kuo ankstyvesnės stadijos ši liga aptinkama, tuo geresni gydymo rezultatai. Išsivysčiusiose šalyse, siekiant krūties vėžį aptikti ankstyvos stadijos, tam tikro amžiaus (kai rizika susirgti krūties vėžiu didžiausia) grupės moterims vykdomos atrankinės mamografinio tyrimo programos.
Mamografinis tyrimas leidžia nustatyti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Tokia programa nuo 2005 metų vykdoma ir mūsų šalyje. Lietuvoje ši programa numato nemokamą abiejų krūtų rentgeninį (mamografinį) tyrimą 1 kartą kas dveji metai kiekvienai 50–69 metų amžiaus moteriai. Siekiama, kad, atliekant tyrimą kas dveji metai, krūties vėžys, jei moteris juo susirgtų, būtų nustatytas ankstyvos stadijos ir sėkmingai išgydytas. Mamografinio tyrimo metu aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.
Jaunesnės moterys, kurios pagal programą nėra įtrauktos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ir dėl to jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti ir nelaukiant, kol sukaks 50 metų.
Jei pati moteris ar jos gydytojas apčiuopia mazgą ar sukietėjimą krūtyje arba, jei atsiranda kokių nors kitų ligos simptomų, būtina atlikti tyrimus ir tiksliai nustatyti tikrąją diagnozę. Jei vykdant atrankinę mamografinę programą moteriai aptikta įtartinų pakitimų krūtyje, kurių galbūt nei pati moteris ar gydytojas nebuvo apčiuopę, tuomet taip pat atliekami kiti krūties tyrimai, patikslinantys diagnozę.